Skaitytoj? d?mesiui skelbiame žurnalo The Atlantic 1926 met? liepos m?nesio numeryje skelbt? Soviet? S?jungos gyventojos tekst? apie tuometin?s santvarkos pastangas panaikinti santuok?.
„Vyrai ?m? keistis žmonomis su tokiu pat ?karš?iu, kok? jie parod? gerdami neseniai ? rink? gr?žint? 40 laipsni? degtin?.“
***
Santuokos instituto panaikinimo klausimas šiuo metu visoje Rusijoje aptarin?jamas taip aršiai ir aistringai, kaip negird?ta nuo maišting?j? ankstyv?j? revoliucijos dien?. Pra?jus? spal? Centriniame vykdomajame komitete (CK) buvo pristatytas ?statymo projektas, panaikinantis skirtum? tarp registruot? ir neregistruot? santuok? bei suteikiantis nesusituokusiai, bet kartu gyvenan?iai moteriai teis?tos žmonos status? ir teises ? nuosavyb?. Ta?iau didžiulis nenumatytas pasipriešinimas si?lomam ?statymui l?m?, kad CK nusprend? atid?ti galutin? jo pri?mim? kitai sesijai, tuo tarpu tik skatindamas smarki? visuotin? šio projekto diskusij?.
Nuo tada fabrikai, biurai, klubai ir kitos ?vairios sovietin?s organizacijos bei institucijos pri?m? nutarimus už ir prieš ?statymo projekt?, o miest?, miesteli? ir kaim? sal?se nebetilpo ? susirinkimus pl?stan?ios minios. Nor?dami suprasti šios karštos diskusijos bei aistring? už ir prieš priežastis, turite gyventi šiandienin?je Rusijoje bei pajusti t? kan?ios, pasišlykšt?jimo, netikrumo ir tragedijos atmosfer?, pakibusi? virš rus? šeimos.
Kai 1917 metais valdži? už?m? bolševikai, ? šeim?, kaip ir kiekvien? „buržuazin?“ institucij?, jie žvelg? su nuožmia neapykanta bei išreišk? ketinim? j? sunaikinti. „Tam, kad nuo šeimos nuvalytum?me per amžius nus?dusias dulkes, tur?jome gerai j? supurtyti, ir b?tent tai mes ir padar?me“ skelb? ponia Smidovi?, šiai diskusijai vadovaujanti komunist? bei aktyvi jos dalyv?. Taigi, vienu pirm?j? dekret?, išleistu Soviet? Rusijos vyriausyb?s, buvo panaikintas terminas „nesantuokinis vaikas“. Taip buvo sulygintas vis? vaik? teisinis statusas, nepaisant to, ar jie gim? santuokoje ar ne, ir dabar Soviet? vyriausyb? giriasi, kad Rusija esanti vienintele šalimi, kurioje n?ra nesantuokini? vaik?. Vaiko t?vas priver?iamas prisid?ti prie vaiko išlaikymo, skyryb? atveju dažniausiai išmok?damas motinai tre?dal? savo atlyginimo, su s?lyga, kad ji neturi kito pragyvenimo šaltinio.
Tuo pa?iu metu buvo išleistas ?statymas, leidžiantis vos per kelias minutes išsiskirti, o skyryb? gal?jo pareikalauti bet kuris iš sutuoktini?. Š? ?statym? sek? chaosas. Vyrai ?m? keistis žmonomis su tokiu pat ?karš?iu, kok? jie parod? gerdami neseniai ? rink? gr?žint? 40 laipsni? degtin?
„Kai kurie vyrai turi dvidešimt žmon?, su viena gyvena savait?, su kita – m?nes?“ – pareišk? pasipiktinusi atstov? CK sesijos metu. „Jie su visomis tomis moterimis susilaukia vaik?, o tie vaikai išmetami ? gatv?, nes tr?ksta finansin?s paramos.“ (šiandien Rusijoje yra trys šimtai t?kstan?i? benami? vaik?, kurie tikr?ja to žodžio prasme yra išmesti ? gatv?. Šie vaikai yra viena didžiausi? ši? laik? socialini? gr?smi?, nes jie tampa profesionaliais nusikalt?liais. Daugiau nei pus? ši? vaik? yra priklausomi nuo narkotik? arba seksualiniai iškryp?liai. Daugelis komunist? tvirtina, kad tokio didelio ši? vaik? skai?iaus priežastis yra šeimos žlugimas.)
Turb?t labiausiai nuo šios lytini? santyki? revoliucijos nukent?jo kaimuose gyvenantys valstie?iai. Šalies rajonuose pra?ž? tikra santuok? ir skyryb? epidemija. Valstie?iai, išgyven? santuokoje po keturiasdešimt met?, staiga nusprend? mesti savo žmonas ir tuoktis antr? kart?. Valstie?i? jaunuoliai ? santuok? žvelg? kaip ? jaudinant? žaidim? ir žmonas keit? kei?iantis met? laikams. Tapo ?prasta, kad dvidešimtmetis jaunuolis jau b?t? triskart išsiskyr?s, o tokio pat amžiaus mergina – patyrusi tris ar keturis abortus. Borisovo-Pokrovskoje gyvenantys valstie?iai kar?iai skund?si: „Abortai yra m?s? kaim? g?da. Anks?iau apie juos nebuvome net gird?j?.“ Ta?iau moterys, nor?damos apsiginti, atsak?: „Bepigu jums kalb?ti. Jei pabandytum?te patys išnešioti k?dik?, kitaip užgiedotum?te.“
Syk? aptarin?jau dažn? skyryb? klausim? su sovietinio kaimo pirmininku. „Kas ver?ia moteris skirtis?“ – paklausiau jo. Tuo metu ? kambar? ?ženg? maždaug aštuoniolikos met? mergina. „Štai toji, kuri šiom dienom išsiskyr?“, – nusijuok? jis. „Imk ir pasiklausk jos.“ Ta?iau kai apsisukau, merginos nebebuvo, tik pro lang? pama?iau j? kiek ?kabina b?gan?i? nuo m?s?. Išb?gau paskui j? ir galiausiai prisivijau laukuose prie kaimo. Kai sus?dome ant šieno k?gio, paprašiau merginos atvirai su manim pasikalb?ti – kaip moteris su moterimi.
Jos akys prisipild? ašar?, bepasakojant, jog ji tebemylinti savo devyniolikmet? sutuoktin?, ta?iau jis privert? j? prašyti skyryb? nuo santuokos tepra?jus vos dviem m?nesiams. Jam pasirod?, kad jis myli kit? mergin? ir pagrasino užmušti savo žmon?, jei šioji nesutiks pati jo palikti.
Prisimenu kit? šeimos ryši? žlugimo auk? – aukšt?, išblyškusi?, tyli? kazok? moter?. Jos vyras padav? pareiškim? skyryboms po pirmojo vaiko gimimo. Po to jis ved? kit? moter?, su ja susilauk? vaiko, ta?iau j? palik?s, gr?žo pas pirm?j? ir su ja susilauk? dar vieno vaiko. Giliai tikin?i? moter? kankino mintis, jog jos antrasis vaikas yra nesantuokinis, nepaisant to, kad kunigas užtikrino, jog d?l to, kad Bažny?ia nepripaž?sta skyryb?, jos ryšys yra teis?tas.
Šalies rajonuose pasitaik? keli keisti su santuokos nuostat? kintamumu susij? piktnaudžiavimo atvejai. Daug laisvo elgesio moter? nusprend?, kad santuoka ir vaik? gimdymas yra pelninga veikla. Jos santykiavo su pasiturin?i? valstie?i? s?numis, o po to, siekdamos k?dikio išlaikymo, šantažavo j? t?vus. Pasitaik? atvej?, kai valstie?iai prival?jo parduoti paskutin? karv? ar arkl?, kad išmok?t? reikalaujamus alimentus. ?statymas ?neš? dar daugiau sumaišties, nes d?l galimyb?s taikyti atbulin? dat?, moterys gal?jo reikalauti išlaikymo net ir prieš daugel? met? gimusiam vaikui.
Kiti valstie?iai pasinaudojo galimybe lengvai išsiskirti ir vesdavo „nuotakas vasarai“. Kadangi priva?iam darbdaviui darbinink? samdym? Rusijoje varžo ?vairios taisykl?s ir apribojimai, kai kuriuose regionuose turtingesni valstie?iai vesdavo stipri? mergin? derlingam sezonui ir išsiskirdavo su ja vos tik baigdavosi darbai laukuose.
Naujieji sekso santykiai mieste taip pat suk?l? tam tikr? problem?. 1924-1925 met? žiem? keli vyresni komunistai apkaltino jaunim?, ypa? studentus, pernelyg besim?gaujan?ius palaidu gyvenimu bei švaistan?ius sveikat? ir energij? palaidiems ryšiams; merginas studentes jie apkaltino pernelyg dažnais abortais. „B?kite arba student?mis, arba motinomis; j?s negalite b?ti ir viena ir kita esant tokioms s?lygoms” – šiuolaikin?ms rus?ms student?ms aiškino vienas iš aukl?toj?. Pastarosios pasipiktinusios pareišk?, jog meil? yra turb?t vienintelis joms lik?s pigus pasilinksminimo b?das, ir pareikalavo sudaryti joms bent jau tokias galimybes pasidaryti nemokamus abortus, kokiomis džiaugiasi fabriko darbinink?s. Be to, jos griežtai atr?m? sakydamos priekaištus, jog toli gražu ne visi senieji komunistai gal?t? b?ti tyro gyvenimo pavyzdžiais.
Kai kurie Komunist? jaunimo s?jungos, organizacijos, dabar turin?ios tarp pusantro ir dviej? milijon? jaunuoli?, nariai mano, kad laikin? lytini? santyki? atsisakymas yra buržuazinis prietaras ir mirtina nuod?m? komunisto akyse. Kai kurios provincin?s šios s?jungos atšakos sureng? cikl? „Šalin g?d?!“ ir „Šalin nekaltyb?!“, ta?iau netrukus oficialiose Komunist? partijos ir Komunist? s?jungos ataskaitose šie veiksmai buvo griežtai pasmerkti kaip audringi nukrypimai nuo normos.
Tiek kaimuose, tiek miestuose labai aštri netek?jusi? motin? problema griežtai ir be gailes?io patikrina komunist? teorijas. Ankstyvuoju revoliucijos laikotarpiu komunistai laik?si teorijos, kad vaikus ugdyti ir jais r?pintis turi valstyb?. Ta?iau netrukus paaišk?jo, kad valstyb?, ypa? kar? nualinta ir nuskurdinta Rusija, buvo finansiškai nepaj?gi užsikrauti sau toki? sunki? atsakomyb?s našt?. Dešimt t?kstan?i? pamestinuk?, apie kuriuos vos daugiau nei per pusmet? buvo pranešta trisdešimt dviejose Soviet? S?jungos provincijose, gerai pavaizduoja t? pavoj?, kur? sukelia did?jantis valkataujan?i? benami? vaik? skai?ius, nes j? t?vai negeba arba nenori pasir?pinti savo laikin? santyki? palikuonimis.
Pra?jusio rudens CK sesija, kurios metu buvo aptartas santuokos, kaip instituto, panaikinimas, vyko garsiojoje caro sosto sal?je vienuose iš Kremliaus r?m?. Paauksuotos sienos ir lubos išliko nepakeistos, bet vietoj sosto stovi paprasta medin? strukt?ra, kuri? naudojamasi kaip platforma. ?ia raudonveid?s valstiet?s, ryšin?ios raudonas skepetas, darbininkai, vilkintys paprastas tamsias palaidines, ta?iau neryšintys nei kaklaraiš?io, nei apykakli?, komisarai, avintys aukštus aulinius batus, demokratiškai sukin?josi kartu ir gin?ijosi vienodai aistringai.
Ponas Kursky, teisingumo komisaras, milžinas su didžiuliais geltonais ?sais, pristat? ?statymo projekt?. Jis nurod?, jog nors pagal sen?j? ?statym? žmona netur?jo joki? teisi?, jei nebuvo oficialiai susituokusi, naujai si?lomas ?statymas suteikt? jai tokias pat teises, kaip ir teis?tai sutuoktinei, nuosavyb?s ir kitais klausimais. Kitas punktas skelb?, jog tiek vyras, tiek žmona tur?s lygias teises reikalauti išlaikymo iš sutuoktinio, jei liks bedarbiais ar nedarbingais. Moteris tur?s teis? reikalauti savo vaikui finansinio išlaikymo, net jei tuo metu, kai pastojo, gyveno su keliais vyrais, ta?iau priešingai nei buvo ?prasta, ji arba teismas pasirinks, kuris vyras bus laikomas atsakingu už param?. Atrod?, kad komisaras Kursky ypatingai didžiuojasi šiuo punktu, nes jis be galo skiriasi nuo Europoje ir Amerikoje paplitusi? „buržuazini? papro?i?“. Jis teig?, jog tose šalyse vyras gali atsivesti draug?, kuriam pareiškus, jog jis taip pat gyveno su moterimi, šioji nebeturi kaip apsiginti. Kaimuose, kur net ir seniai susituokusieji gyvena su savo t?vais, moteriai pareikalavus aliment?, pagal si?lomo ?statymo projekt? bus atsakinga visa šeima.
Kursky baigus savo ataskait? ir leidus žmon?ms diskutuoti, kilo toks karštas pasipriešinimas, jog kaim? ir fabrik? atstovai kalb?jo kelias dienas ir vienu metu, o norin?i? pasisakyti s?rašas vis ilg?jo. Labiausiai visiems r?p?jo klausimas, ar suteikus neregistruotai žmonai visas juridines teises, vyrai išvengs daugyb?s skubot? ir laikin? santyki?, o gal tokios pataisos papras?iausiai nuves ? poligamij? ir poliandrij?.
Vidaus reikal? komisaras Bielobrodovas ?rodin?jo, jog valstyb? negali santuokos laikyti išskirtinai asmeniniu reikalu. Jo nuomone, stabilios santuokos labiau užtikrint? vaik? išsilavinim?. Jis tvirtino, jog šeimos sugriovimas yra daugyb?s gatv?se elgetaujan?i? ir nusikalstan?i? vaik? priežastis.
Kitas praneš?jas prieštaravo si?lomam ?statymui, tvirtindamas, jog atsiras moter?, kurios pasinaudos šio ?statymo si?lomu liberaliu apr?pinimu ir užmegs santykius su pasiturin?iais vyrais, kad po to juos šantažuodamos gal?t? reikalauti aliment?. Aukštas pareigas Teisingumo komisariate užimantis Krasikovas tvirtino, jog bus itin sud?tinga nustatyti, ar žmon?s tikrai gyveno santuokoje, ir padar? išvad?, kad poligamij? draudžiantis ?statymas tebus negyva raid?. Vienas iš diskutavusi?j? vaizdingai apib?dino š? klausim?: „Norite paversti Rusij? viena didžiule santuoka, kur visi bus susituok? su visais.“
Darbinink? iš Kostromos, su šaliku ant galvos, prisijung? prie bendro prieštaraujan?i?j? choro. „M?s? fabrikuose, – sak? ji – galite pasteb?ti labai nemaloni? dalyk?. Kai tik jaunuolis nedalyvauja visuomenin?se veiklose, jis gerbia savo žmon?. Bet vos jis šiek tiek prakunta, šiek tiek prasilavina, tarp j? tarsi kažkas atsistoja. Jis palieka savo žmon? su vaiku, apsigyvena su kita moterim ir abi jas pasmerkia skurdui ir kan?iai. Prašau darbininki? išleisti tok? ?statym?, kuris užkirst? keli? tokiai daugyb?s vyr? ir daugyb?s žmon? praktikai.“
Ponia Gypova, valstiet? iš Kursko provincijos, atkakliai reikalavo, kad „vyrams ir moterims neb?t? leidžiama gyventi kaip kokiems ?igonams, be perstojo kei?iantiems savo partnerius. Vaikai d?l to pernelyg ken?ia. Daugyb? vyr?, dvidešimt met? taikingai sugyvenusi? su savo žmonomis, staiga ?m? šaukti: „Dabar mes laisvi. Leiskite mums išsiskirti“. Jei dažnoms santuokoms ir skyryboms nenubr?šime aiški? rib?, š? klausim? teks aptarin?ti kiekvienoje sesijoje ir mes niekada negausime ger? rezultat?.“
Atrod?, kad si?lomo ?statymo opozicija sukosi apie keturis punktus: 1) jis panaikins santuok?; 2) jis sunaikins šeim?; 3) jis legalizuos poligamij? ir poliandij?; 4) jis sužlugdys valstie?ius.
Netrukus paaišk?jo, jog ?statymo projektas negali b?ti priimtas rudens sesijoje, tad buvo nutarta nukelti j? kitai sesijai. Pra?jus maždaug dviem savait?m Maskvoje buvo surengtas masinis susirinkimas, siekiant aptarti pasi?lym?. Krilenko, soviet? prokuroras, daug prisid?j?s prie ?statymo projekto apmat? ir esantis vienu karš?iausi? jo gyn?j?, teig?, jog santuokos registravimui n?ra nei b?tinyb?s, nei svarbos, t? daryti netgi n?ra naudinga. „Kam valstybei žinoti, kas su kuo tuokiasi?“ – sušuko jis. „Žinoma, jei kartu gyvenama ir neregistruojama norint patikrinti, k? reiškia b?ti susituokusiu, gali atsirasti poligamija ar poliandrija, bet valstyb? negali tam užkirsti kelio. Pagrindinis socialistin?s valstyb?s tikslas yra laisva meil?; tokioje valstyb?je santuokos neribos jokie ?sipareigojimai, ?skaitant ekonominius, ir ji taps visiškai laisva dviej? žmoni? sudaryta s?junga. Tuo tarpu, nors siekiame laisvos s?jungos, privalome pripažinti, kad santuokoje egzistuoja tam tikri ekonominiai ?sipareigojimai, tad ?statymas imasi ekonominiu poži?riu ginti silpnesn?j? partner?.“
Levas Trockis taip pat skelb?si pritariantis si?lomam naujajam ?statymui medicinos darbuotoj?, dirban?i? d?l motin? gerov?s, konferencijoje. Trockis pabr?ž?, kad toks ?statymas ne tik labiau apsaugos moteris, bet ir bus naudingas šalies vaikams.
Kit? vertus, ponas Soltzas, žinomas ir autoritetingas komunist? specialistas teisiniais klausimais bei vienas aštriausi? si?lomo ?statymo oponent?, laik?si visiškai kitokio poži?rio d?l galim? pasekmi?. Anot jo: „Atsakomyb? už palaido gyvenimo pasekmes mes dabar primetame vyrams, kurie d?l to kalti, ta?iau tuo pat metu žinome, jog jie nepaj?g?s panešti tokios atsakomyb?s naštos. Moterys negauna n? šimtosios teismo priskirt? aliment? dalies, nes j? sutuoktiniai papras?iausiai negali j? išmok?ti. Atrodo, kad si?lomas ?statymas yra naudingas moterims, ta?iau iš ties? jis joms bus labai nuostolingas, nes jau dabar vyrai b?ga nuo savo žmon?, o jos tuš?iai vejasi savo vyrus ir j? alimentus. Moterys veliasi ? laikinus santykius, nes tikisi, jog ?statymas jas apgins. Mes privalome pasakyti joms, jog tik registruotos santuokos apima ekonominius ?sipareigojimus, tada jos bus atsargesn?s. J?s sakote, jog galime pasodinti aliment? mok?toj? ? kal?jim?, ta?iau tada nebeužteks kal?jim? kaltiesiems. Moterys pa?ios daug geriau apsigins, jei žinos, kad negali tik?tis apgynimo iš ?statymo.“
Ponia Smidovi? išsak? nuomon?, kad šeima teb?ra reikalinga tam, kad išpildyt? tokias funkcijas kaip vaik? auginimas bei kitus ?sipareigojimus, kuri? valstyb? kol kas n?ra paj?gi prisiimti. ?statymas jai patiko, nes ji man?, jog moter? geriausiai galima apginti ?statymiškai užtikrinant jos kaip žmonos teises, neži?rint ? tai, ar santuoka buvo sudaryta, ar ne. „Dauguma plojo Soltzui, – prid?r? ji – nes juos džiugina mintis, jog ?sipareigojama tik registruotoje santuokoje, ir tuo pa?iu metu galima palaikyti dar kelis santykius, neprisiimant už juos visiškai jokios atsakomyb?s.“
Ponia Kollontai, svarbiausia Rusijos feminis?i? vadov? ir pirmoji moteris ambasador? (Norvegijoje), ?domiai prisid?jo prie šios diskusijos. Ji nepritar? ?statymo projektui, nes neman?, jog moterys gal?sian?ios gauti alimentus, ypa? jei vyras tur?s dvi šeimas. Ji nepritar? registracijai ir tuo pa?iu metu nesutiko su laisva meile. Kaip sprendim? nerim? kelian?iai vaik? problemai ji pasi?l? „santuokos draudimo“ schem?, pagal kuri? tur?t? b?ti renkama kasmetin? vieno dolerio rinkliava nuo kiekvieno suaugusio soviet? s?jungos pilie?io. Tai sudaryt? šešiasdešimties milijon? doleri? fond? per metus, o to pakakt? apr?pinti visus k?dikius, gimusius laisvos meil?s ryšyje. Ji taip pat pažym?jo, kad nors šiuolaikinis Rusijos jaunimas kaltinamas palaidu gyvenimu ir pasilinksminimais, pamirštama, kad prostitucija žymiai sumaž?jo. (?ia labai tinka prisiminti posak? „m?g?jai sugadina profesij?“.)
Jei miestuose nuomon?s d?l si?lomo ?statymo skiriasi, tai kaimuose, kur gyvena 80% vis? rus?, dauguma jam nepritaria. Neseniai oficialus soviet? laikraštis Izvestia išspausdino valstie?i? nuomoni? apie š? ?statymo projekt? suvestin?. Turb?t geriausiai paplitusi? nuomon? išsak? A. Platoy, valstie?i? atstovas iš Vologdos provincijos.
Jis sak?: „Santuoka tarp valstie?i? dar netapo žaisliuku, madingu šiandien, bet sulaužomu ryt ar kit? savait?. Naujasis pasi?lymas tur?ti daug žmon? ir vyr? laikomas neteis?tu kaimuose. Atsakomyb? už vieno asmens padarytas nuod?mes netur?t? b?ti primesta visai šeimai. Kiekvienos kaime ?vykusios skyrybos sukelia nesantaik? šeimoje, tarpusavio vaidus, teismus, keršt?, žmogžudystes ir žlugim?. Reikia nepamiršti, kaimo gyventoj? svyravimo, nes jie jau?ia, jog naujasis ?statymas bus poligamijos, sielvarto, demoralizavimo ir tautos išmirimo priežastimi.“
Totori? kaime, Tetušyje, ?vykus? valstie?i? susirinkim? apib?dino „triukšmingu, netgi audringu“. Jis prasid?jo antr? valand? po piet? ir truko iki kito ryto. Susirinkimo metu žmon?s vieningai balsavo už santuokos registravim?. Nors visoje Rusijoje tebevyksta diskusijos, šiek tiek abejojama, jog kitoje CK sesijoje, vyksian?ioje vasar?, pavyks priimti š? istatymo projekt?, nors ir su tam tikrais pakeitimais.
Gerbdamas paplitusius visuomen?s protestus ir pasipriešinim?, teisingumo komisariatas sutiko su šiomis svarbesn?mis ?statymo pataisomis:
1. Neregistruotos santuokos ?gaus juridines teises tik tais atvejais, kai šalys abipusiškai pripažins vienas kit? vyru ir žmona, kai j? gyvenimas kartu ir turima bendra nuosavyb? bus nustatyti teisme arba patvirtinus tretiesiems asmenims, arba ?rodžius tai dokumentais ir asmenine korespondencija, jog jie bendrai išlaik? ir augino vaikus.
2. Vyras arba žmona gali prašyti paramos iš savo partnerio tik metams, jei yra nedarbingi, arba pusme?iui, jei liko bedarbiais. (š? pokyt? ?ved? d?l gausiai pasipylusi? pasi?lym?, kad kai kurie rusai yra tokie tinginiai, jog mielai ves dirban?ias moteris ir niekada neieškos darbo, jei gal?s reikalauti finansin?s paramos iš savo žmon?) Pirmenyb? bus teikiama registruotoms santuokoms, nes b?tent registracija laikoma visišku santuokos ?rodymu.
3. Už vieno iš šeimos nari? vaiko išlaikym? bus atsakinga visa valstie?io šeima, bet duodama suma netur?t? b?ti tokia didel?, kad sužlugdyt? šeim?.
Vargu ar vien tik technin?s si?lomo naujojo santuokos ?statymo detal?s gal?jo sukelti toki? aistring? visuomen?s diskusij?, bet visuomen?s d?mesys buvo nukreiptas ? ly?i? santyki? problem?. Kilusi diskusija leido išsiveržti seniai šia tema užgniaužtiems jausmams.
Diskusijos eiga gan aiškiai parod? dvi galimas kryptis šiuolaikin?s Rusijos poži?ryje ? santuokos, lyties ir šeimos problemas. Pirmiausia, neabejotinai, tiek komunistai, tiek visuomen? nepritariamai sureagavo ? besaik? palaidum?. Kai kurie komunistai ypatingai pabr?ž?, kad draugas, skiriantis meilei pernelyg daug laiko, negali tinkamai vykdyti savo pareig? partijai ir proletariatui. Dabar komunist? rašytojams ?prasta sumenkinti besaik? seks?, vaizduojant j? kaip buržuazinio smukimo simptom?. Visuomen?, o ypa? valstie?iai, suvokia sunkumus, tiek materialius, tiek kitokius, kurie juos užklupo kaip pernelyg tiesmukas „laisvos meil?s“ š?kio pritaikymas, tad jie trokšta stabilesni? santyki? namuose.
Antra, dabar jau akivaizdu, kad pla?iai paplitusios revoliucin?s id?jos, siekian?ios panaikinti šeim?, nesugeb?jo sunaikinti sen?j? meil?s ir pavydo aistr?. Policijos suvestin?se pilna žmogžudys?i?, prievartos ir savižudybi? atvej?, netgi labai siaubing?, kuriuos ?vykd? pavydo veikiamos moterys. Vienas iš ši? atvej? pasitarnaus mums pavyzdžiu. Valstietis pamet? savo žmon? kaime ir susid?jo su darbininke mieste. Kaimiet? žmona vis atvažiuodavo ir sukeldavo scenas antrajai žmonai, kol pastaroji suirzusi ir praradusi savitvard? apipyl? savo priešinink? benzinu, padeg? ir sudegino. Tokie elementar?s pavydo protr?kiai komunist? smerkiami kaip buržuazini? prietar? liekanos, ta?iau jie vis tiek vyksta ir žinoma, kad netgi komunist? žmonos nusižudo, nes j? vyr? d?mesys buvo nukreiptas kitur.
Versta iš Theatlantic.com