JAV kadencijos vidurio rinkimai ?vyko prieš dvi savaites, bet tik dabar pagaliau aiškus svarbiausias klausimas – kas tur?s daugum? kurioje valdžios institucijoje. Ši? rinkim? metu sprendžiama tikrai daug: renkama tre?dalis viet? JAV Senate, visos vietos Atstov? R?muose (žemesnieji JAV parlamento r?mai), valstij? gubernatoriai, prokurorai, ?vair?s kiti valstij? pareig?nai, valstij? senatai ir net miesto lygmens švietimo tarybos.
Nors pagr?stai prognozuota opozicini? respublikon? pergal? ir visi veiksniai rod?, kad taip ir tur?t? nutikti, rinkimus laim?jo demokratai. Laim?jo ne tik lyginant su l?kes?iais ir prognoz?mis, laim?jo ir skai?iuojant mandatus. Respublikonai per?m? daugum? JAV Atstov? r?muose ir d?l to gal?s prad?ti ?vairius J. Bideno administracijos tyrimus bei tur?s didžiul? ?tak? biudžetui, gal?s stabdyti ?vairi? ?statym? pri?mim?. Tai pergal?.
Ta?iau faktiškai visuose kituose lygmenyse jie pralaim?jo. Senate geriausiu atveju išliks tas pats j?g? balansas, bet po antro rinkim? turo Džordžijos valstijoje gali net atsirasti demokrat? dauguma. Gubernatori? post? respublikon? rankose taip pat nežymiai sumaž?jo, ne padaug?jo. Ta?iau tikrai reikšmingi j? praradimai buvo valstij? lygmenyje, kur prarastos tur?tos daugumos tiek valstij? Senatuose, tiek Atstov? r?muose.
Demokratai pirm?kart tur?s visišk? valdži? (gubernatori? ir abu parlamento r?mus) trijose naujose valstijose: Mi?igane, Minesotoje ir Vermonte. Taip pat respublikonai prarado tur?t? visišk? kontrol? Arizonoje ir Niu Hempšyre. Beveik visur, kur demokratai gal?jo prarasti tur?t? kontrol?, jie j? išsaugojo, ir atvirkš?iai, kur respublikonams prognozuoti real?s šansai perimti valstij? valdži?, jiems nepavyko to padaryti. N? vienoje valstijoje respublikonai neper?m? daugumos Atstov? r?muose arba Senate. Tai pirmas toks kartas nuo 1934 met?, kai esamam prezidentui oponuojanti partija nesugeba to padaryti.
K? tai reiškia JAV katalikams ir Bažny?ios mokymui apskritai? Taip buvo ne visada, ta?iau pastaraisiais dešimtme?iais respublikon? pergal?s yra katalik? pergal?s ir respublikon? pralaim?jimai yra katalik? pralaim?jimai. Gali skamb?ti labai kategoriškai, bet kod?l galima taip teigti? Nors asmeninis ?vairi? dvasinink? ir tikin?i?j?, tarp j? politik?, poži?ris ekonomikos, migracijos, aplinkosaugos ir kitais klausimais gali b?ti ?vairus, yra klausim?, kuriais tarp katalik? poži?ri? ?vairov?s b?ti negali.
Popiežius Benediktas XVI yra pabr?ž?s tris klausimus, kuriuos privalo vertinti politikoje dalyvaujantys katalikai. Tai gyvyb?s apsauga nuo prad?jimo iki nat?ralios mirties, prigimtin? šeimos ir lyties samprata bei t?v? teis? aukl?ti vaikus pagal savo ?sitikinimus. Patinka ar ne, šiais klausimais JAV politikoje Bažny?ios pozicij? atstovauja b?tent respublikonai. Ir atitinkamai demokratai, visur išskyrus JAV Atstov? r?mus, sustiprin? savo ?tak?, tur?s galimyb? ir atvirai žada ?gyvendinti priešing? politik?: pl?sti abort?, lyties keitimo, seksualizuoto švietimo ir kit? Bažny?ios mokymui prieštaraujan?i? praktik? prieinamum?. Galima neabejoti, kad tai ir vyks.
Respublikonai jokiu b?du n?ra Bažny?ios partija ir yra verti ?vairiausios kritikos. Dar š? ruden? JAV Senate keliolika respublikon? balsavo už vienaly?i? „santuok?“ ?teisinim? ?statymu ir tuo grubiausiai išdav? Bažny?ios mokym?. D?l indoktrinuojan?io kairiojo švietimo (kuris yra ar bent privalo b?ti pagrindinis kovos už pilie?i? protus laukas) ilgainiui ši tendencija tik ryšk?s – respublikonai negal?s sau leisti prabangos laikytis pozicij?, kuri? nebepalaiko JAV visuomen?. Visgi šios tendencijos taip pat politik? valios rankose. Švietimas – pirmas darbas, kurio tur?t? imtis valdži? atgav? respublikonai, jeigu jiems iš ties? r?pi j? deklaruojam? princip? ateitis.
Visgi šiandien aplinkyb?s lemia, jog JAV kadencijos vidurio rinkim? rezultatai buvo pralaim?jimas šios šalies katalikams ir Bažny?ios mokymui viešajame gyvenime apskritai. Laikas parodys, ar iš klaid? bus mokomasi.
