Gruodžio 8 d. šven?iame Šven?iausiosios Mergel?s Marijos Nekaltojo Prasid?jimo Iškilm?. Marijos Nekaltojo Prasid?jimo tiesa yra tik?jimo dogma. 1854 m. gruodžio 8 d. popiežius Pijus IX, dalyvaujant 54 kardinolams ir 140 arkivyskup? bei vyskup?, Šventojo Petro bazilikoje Romoje j? iškilmingai paskelb? bule Ineffabilis Deus.
Popiežius raš?:
„Skelbiame, skelbiame ir apibr?žiame, kad doktrina, teigianti, jog Šven?iausioji Mergel? Marija nuo pat pirmosios savo prasid?jimo akimirkos – d?l ypatingos visagalio Dievo malon?s ir privilegijos, d?l numatyt? J?zaus Kristaus, žmoni? gimin?s Gelb?tojo, nuopeln? – buvo apsaugota nuo gimtosios nuod?m?s d?mi?, yra Dievo apreikšta tiesa, tod?l visi tikintieji turi ja tvirtai ir nedvejodami tik?ti.”
Taip pat kas neigia ši? ties?, pats save pašalina iš Bažny?ios bendruomen?s, tampa nukrypstan?iuoju ir kaltu d?l erezijos.
Marija nuo pat savo prasid?jimo momento buvo apsaugota ne tik nuo bet kokios nuod?m?s, kuri? gal?jo padaryti, bet ir nuo gimtosios nuod?m?s, kuri? mes visi paveldime. Tai ?vyko, nors tuo metu ji dar nebuvo Dievo Motina. Ta?iau Dievas d?l b?simo išganingojo Apreiškimo ?vykio apsaugojo Marij? nuo nuod?mingumo.
Tod?l Marija buvo prad?ta pašven?iamojoje malon?je, laisva nuo vis? gimtosios nuod?m?s padarini? (pvz., mirties – tod?l Bažny?ioje šven?iame jos ?mimo ? dang?, o ne mirties švent?). Ši privilegija buvo ne tik negatyvaus pob?džio – gimtosios nuod?m?s nebuvimas, bet ir pozityvaus pob?džio, pasireiškusi malon?s pilnatve Marijos gyvenime.
Ar Šven?iausioji Mergel? Marija iš Dievo iš karto gavo aukš?iausio laipsnio dorybes, ar ji tur?jo jas ?gyti dirbdama ir kovodama su savimi?
Tarp žmoni? Šven?iausioji Mergel? Marija yra viena iš labiausiai K?r?jo privilegijuot? b?tybi?, nes to reikalavo jos, kaip Dievo S?naus Motinos, išskirtinis orumas. Tod?l jos niekada, net trumpiausi? akimirk?, nepaliet? gimtosios nuod?m?s d?m?.
Dievas papuoš? jos siel? nepaprastu tyrumu ir nekaltumu, nepaprasta ?vairi? maloni? gausa jau nuo pat jos prasid?jimo. Bet ar tai jau buvo aukš?iausias laipsnis? O gal Marija su metais augo doryb?mis, nuopelnais ir šventumu per savo maldas, darbus ir kan?ias, kuri? ?m?si Dievo valia ir iš meil?s Jam?
Taip, Marija nuolat augo šventume, kad kasdien b?t? vis šventesn? ir malonesn? Dievo akyse. Ta?iau jos augimas vyko šiek tiek kitaip nei pas mus. Marijai nereik?jo ?gyti dorybi? ir nuopeln? kovojant su pagundomis, kylan?iomis d?l netvarking? aistr?, toki? kaip puikyb?, pyktis, netyrumas ir pan.
B?dama laisva nuo pirmaprad?s kalt?s, ji taip pat buvo laisva nuo mumyse vyraujan?ios vidin?s netvarkos, tod?l nejaut? vidinio polinkio ? blog?. Kita vertus, ji nebuvo laisva nuo r?pes?i? ir kan?i?. Ji jaut? visas nemalonias ir sunkias pastangas, kuri? reik?jo, kad dievobaimingai priimt? ir ištvert? kan?ias, jausm? numarinim?, kasdienio darbo sunkumus ir nepatogumus, o svarbiausia – lauk? t? sielos kan?i?, kurias jai skyr? Dievas.
Malon?s perteklius, kur? Marija gavo prad?dama, buvo tik pradinis taškas, o šventumo virš?n? ji pasiek? tik savo mirties akimirk?; tai aukš?iau už bet kok? žmogišk? ?vertinim?.
„M?stykime apie nuolatinius nuopelnus už visus jos veiksmus; m?stykime apie tas ypa? iškilmingas akimirkas, kai Šven?iausioji Trejyb? tarsi užliejo Mergel?s siel?; m?stykime apie jos pašventinim? paskutiniaisiais gyvenimo metais kasdiene Švent?ja Komunija.
Prisiminkime dieviškuosius d?snius, reglamentuojan?ius malon?s did?jim?: kad jis priklauso nuo asmens orumo ir meil?s intensyvumo; kad kuo didesni malon?s turtai, tuo labiau ji did?ja, ir pamatysime, kad ši malon? Marijoje did?jo taip, … kad ji panaši ? neapr?piam? j?r?.
Žym?s Bažny?ios daktarai sako, kad jei ? vien? visum? surinktume vis? švent?j? ir angel? malon?, Marijos malon? paskutin? jos gyvenimo akimirk?, o gal net ir daug anks?iau, savo pilnatve pranoko visus dieviškojo dosnumo išliejimus visiems išrinktiesiems.”
Aleksandras Strelcovas