Vilniaus universiteto sociologas ir istorikas Tomaš Božerocki interviu laikraš?iui „Kurier Wile?ski” išsak? savo nuomon? apie vietinius Kal?d? eglut?s šventinius papro?ius ir j? turin?.
Ilona Lewandowska: Savo laidose keliate Mikalojaus klausim? Vilniaus regione informacinio karo kontekste. Kod?l jus domina ši tema?
Tomaš Božerocki: Jau kelerius metus stebiu Kal?d? šventes Vilniaus regione ir turiu prisipažinti, kad mane stebina, kod?l m?s? regione Kal?d? Senelis eina su an?ke. Snieguol?, Mikalojaus an?k?, kaip j? bevadintume, pasirodo daugelyje, dr?s?iau sakyti, daugumoje kal?dini? vakar?li? Vilniuje. Ar tai yra lenk? katalik? tradicijos dalis? Ar vakarietiškos, komercializuotos šventojo Mikalojaus versijos dalis? Ne, tai rodo, kad Senelis Šaltis, kuris ateina kartu su Snieguole, vis dar gyvas m?s? s?mon?je. Nors sovietiniai laikai pra?jo, akivaizdu, kad sovietin? propaganda vis d?lto s?kmingai formavo m?s? kal?dinius ritualus. Kod?l Vilniaus krašto lenkai, deklaruojantys prisirišim? prie katalikiškos tradicijos, taip prisirišo prie Senelio Šal?io? Verta priminti, kad tai pasaulietinis Kal?d? senelio atitikmuo, išpopuliar?j?s stalinizmo laikais Soviet? S?jungoje. Jis tur?jo pakeisti krikš?ionišk?j? Kal?d? tradicij?. Nauj?j? met? dien? jis ateidavo su savo an?ke Snieguole ?teikti vaikams dovan?. Stalinizmo laikais Senelis Šaltis, Snieguol? ir Naujieji metai (vaiko pavidalu) pasirodydavo tipiškose komunistin?se Kal?d? prakart?l?se ir vaidinimuose, kuriuose atlikdavo analogiškus Šventosios šeimos vaidmenis. Tai, kad m?s? kal?diniuose spektakliuose rodomos snaig?s, rodo, jog nesugebame išsilaisvinti nuo sovietin?s kult?ros ir jos simbolikos. O tai savo ruožtu turi labai rimt? reikšm? dabar?iai. M?s? tradicijos, papro?iai taip pat yra informacinio karo dalis. Per juos esame susij? su Vakar? kult?ra, t. y. su lenk?, lietuvi?, katalik? ar rus? pasaul?jauta. Šiandien negalima b?ti abejingam tokiems reiškiniams.
Ar yra kit? toki? reiškini? pavyzdži??
Man, žinoma, ryškiausia yra vadinamoji Žmogaus diena, šven?iama vasario 23 d., arba Soviet? armijos diena. Kokia prasm? šv?sti okupacin?s kariuomen?s dien?? Žinoma, j? n?ra, ir, deja, tai vyksta ir m?s? mokyklose. Prad?jus dirbti mokytoju, man nutiko, kad ši? dien? sulaukiau palink?jim?. Tai rodo, kad dažnai nereflektuojame savo tradicij?. Jei norime prisiminti ši? dien?, žinoma, tai galima daryti išmintingai, s?moningai, nes juk labai daug vilnie?i? vis dar tarnavo toje soviet? armijoje. Ta?iau ar tai yra priežastis šv?sti? ver?iau apm?styti m?s? istorij?. Kita tokia švent?, žinoma, yra geguž?s 9 d. Ir šiuo atveju šv?sdami apibr?žiame, su kuria pasaulio dalimi norime tapatintis.
J?s dalyvaujate istorin?je atmintyje kaip tyrin?tojas. Ar yra koki? nors tyrim? šia tema, kuriuos verta perskaityti?
Man ?domiausi yra Geerto Hofstede’s atlikti tyrimai. Savo darbuose jis nagrin?ja tokius reiškinius kaip pati kult?ra, vertyb?s, normos, simboliai, nacionalin? kult?ra, kokios yra praktin?s kult?rini? skirtum? pasekm?s ir kaip jas ?veikti. Remdamasis labai išsamiais tyrimais, jis ?rodo, kad kult?ra, tradicijos formuoja m?s? tikrov?s suvokim?, galima sakyti, programuoja m?s? smegenis. M?s? tradicijos, tai, kaip šven?iame, yra m?s? tapatyb?s dalis. Tai, kokias šventes šven?iame, parodo, kas esame. Šiuo aspektu „Snaig?” tampa informacinio karo dalimi, nes parodo skirtumus tarp Ryt? ir Vakar?, kuria ryš? su rus? kult?ra, kurios dalis ji yra, ir kartu ver?ia mus jaustis nutolusiais nuo Vakar? kult?ros. Kal?d? eglut?s vakar?lius paprastai rengia vietin?s kult?ros organizacijos. Manau, kad galime tik?tis, jog jie tai geriau supras ir ne tik nereflektuotai pakartos modelius.
Jonas Šaulys pagal www.kurierwilenski.lt