Prasid?jo žemyninis Sinodo apie sinodalum? etapas. Vyskupai ir pasaulie?iai iš visos Europos susirinko apibr?žti Bažny?ios krypties, kuria ji eis ateinan?iais metais. Šalia vyksta diskusijos d?l LGBT, moter? diakonato ir kunigyst?s ar celibato. Deja, didžioji žiniasklaida išsamiai nepraneša apie sinodo pos?džius.
Metraštis
Vasario 5-12 d. Prahoje vyks kontinentinis Sinodo apie sinodalum? etapas. Iš viso dalyvauja keli šimtai žmoni?. Tai 39 Europos vyskup? konferencij? pirmininkai ir atskir? šali? delegatai, tiek dvasininkai, tiek pasaulie?iai.
Kontinentinis etapas yra antrasis iš trij? viso Sinodo d?l sinodalumo etap?. Sinodo procesas prasid?jo 2021 m. ruden?. Kelet? m?nesi? visame pasaulyje vyko vyskup? ir ganytoj? organizuotos konsultacijos su tikin?iaisiais. V?liau ši? konsultacij? rašytiniai rezultatai buvo išsi?sti episkopatams, kurie tur?jo parengti galutin? dokument?, apibendrinant? kiekvienoje šalyje vykusius svarstymus. Šie dokumentai buvo išsi?sti ? Vatikan?. J? pagrindu Šventasis Sostas pareng? dokument?, kuriame b?t? apibendrintos diskusijos visame pasaulyje. Šis tekstas, vadinamas žemyno dokumentu, yra atspirties taškas apm?stymams Prahoje ir panašiuose susitikimuose kituose žemynuose.
Sinodo susitikimas ?ekijos sostin?je vyks dviem etapais. Pirmiausia visi dalyviai parengs bendr? dokument?. Tai bus tekstas, kur? iki vasario 9 d. parengs 200 susirinkime dalyvaujan?i? dvasinink? ir pasaulie?i? delegat?, o beveik 400 delegat? susitikime dalyvaus nuotoliniu b?du. Ši dalis bus atvira žiniasklaidai. V?liau 39 vyskup? pirmininkai svarstys š? dokument? ir parengs bendr? komentar?. Abu tekstai bus skelbiami kartu.
Šis modus operandi skirtas išreikšti sinodalum?. Viena vertus, „klausomasi” vis?, ?skaitant pasaulie?ius, balso, ištikimai perteikiant tai, k? jie sako; kita vertus, vyskupai „išsiskiria” ir taip išryšk?ja j? atsakomyb? už Bažny?ios jud?jimo krypt?.
Remdamasis taip parengta žemyno medžiaga, Šventasis Sostas parengs atskir? dokument?, kuriuo bus grindžiami Sinodo svarstymai Romoje ši? met? spalio m?nes?. Sinodas parengs savo tekst?, kad gal?t? v?l susirinkti 2024 m. spalio m?n., ir tuomet priims galutines išvadas.
Gr?sm?s
Problem?, susijusi? su kontinentiniu Sinodo d?l sinodalumo etapu, yra daug. Dauguma j? yra susijusios ne tiek su šiuo konkre?iu Sinodo proceso etapu, kiek su jo ideologiniais pagrindais. Sinodo proceso teorin? pagrind? apibr?žia dokumentai, kuriuos Vatikano sinodo sekretoriatas paskelb? 2021 m. rugs?j?.
Pagrindin? jo id?ja yra Dievo tautos ?galinimas. Id?ja yra ta, kad praktiškai „visa Dievo tauta” tur?s teis? spr?sti Bažny?ios krypties klausimus, turint omenyje tiek administracin? ir drausmin?, tiek pastoracin? ir doktrinin? erdv?. Esminis sunkumas yra „Dievo tautos” apibr?žimas. Atsižvelgiant ? 2021 m. rugs?jo m?n. sinodo dokumentus, galima suprasti, kad tai iš dalies reiškia visus katalikus ir net visus geros valios žmones. Tai yra problema, nes, remiantis Katalik? Bažny?ios mokymu, egzistuoja tam tikra nuostata atpažinti, kas atitinka tik?jim?, o kas ne: sensus fidei fidelium, tikin?iojo tik?jimo jausmas.
Ortodoksiškai sensus fidei fidelium ?gyja tie katalikai, kurie gyvena intensyv? sakramentin? ir maldos gyvenim? ir priima vis? Katalik? Bažny?ios mokym?. Ta?iau pagrindin? sinodo proceso prielaida yra vis? katalik?, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena pagal Bažny?ios ?statymus, ar ne, „?traukimas” ? „Dievo taut?”, turin?i? sensus fidei fidelium. Teoriškai siekiama, kad hierarchin? Bažny?ia „?siklausyt?” ? vis? balsus, kad v?liau gal?t? atskirti, kas šiuose balsuose yra autentiška ir atitinka tik?jim?, o kas – ne; kitaip tariant, kuriuose „išpl?stin?s” Dievo tautos balsuose girdimas pa?ios Šventosios Dvasios kvietimas, o kuriuose – tik laiko dvasios kvietimas.
Ar toks atskyrimas iš ties? bus ?manomas? Šis klausimas lieka atviras, turint omenyje daugumos pasaulio episkopat?, ypa? Europos, b?kl?. M?s? žemyne netr?ksta vyskup?, pasisakan?i? už gil? Bažny?ios doktrininio ir moralinio mokymo, taip pat jos pastoracin?s ir drausmin?s praktikos pakeitim?. Tai gali nelikti nepaneigtas geb?jimas tinkamai „?žvelgti”, juo labiau kad Sinodo sekretoriato parengtas žemyno dokumentas gali suteikti daug peno radikaliems jud?jimams.
?ia primenu, kad Sinodo sekretoriato tekste išryšk?ja nemažai revoliuciniams sluoksniams artim? klausim?. Tarp j? buvo pasi?lym? d?l naujo poži?rio ? „LGBT asmenis” arba išsiskyrusius asmenis, taip pat poligamistus. Dokumente kalbama apie tai, kad daugelyje pasaulio šali? jau?iamas poreikis labiau „?traukti” tokias grupes ? Bažny?i?. Kilo klausimas, kaip tai atrodys praktiškai?
Pa?ioje Europoje per pirm?j? sinodo etap? buvo iškelti konkret?s reikalavimai. Tarp toki? atvej? b?t? šventosios Komunijos teikimas homoseksualistams ir išsiskyrusiems asmenims, gyvenantiems santuokoje, ar net toki? santyki? laiminimas. Viena iš problem? yra ta, kad kardinolas Jean-Claude Hollerich, Sinodo d?l sinodiškumo generalinis relatorius ir sinodo proceso Europos dalies vicepirmininkas, be kita ko, pasisako už pakeitimus šioje srityje. Hollerichas taip pat pritaria moter? sakramentiniam diakonatui; ši tema taip pat pateikta Kontinentiniame dokumente.
Be to, dokumente si?loma iš esm?s keisti kunigyst?s gyvenimo b?d?, kuris praktiškai gal?t? b?ti ?gyvendinamas kei?iant celibat? arba atimant iš kunig? kai kurias administracines, pastoracines, mokymo ar net liturgines galias – tiesiogiai, taikant apribojimus, arba netiesiogiai, skatinant pasaulie?ius eiti pareigas ir eiti pareigas, susijusias su užduotimis, kurios iki šiol buvo skirtos tik kunigams.
Be abejo, Hollericho parama tokioms id?joms n?ra pakankama. Ta?iau min?toms id?joms pritaria ir daugelis vyskup? tokiose šalyse kaip Vokietija, Austrija, Šveicarija, Belgija ir Nyderlandai, taip pat iš dalies Italijos, Pranc?zijos, Ispanijos ar Jungtin?s Karalyst?s hierarchai.
„Vatikano „išlygos
Sausio 28 d. viso pasaulio vyskupams buvo išsi?stas dviej? svarbiausi? kardinol? laiškas d?l sinodalumo. Tai buvo Vyskup? sinodo sekretoriato pirmininkas Mario Grechas ir k? tik paskirtas Jeanas-Claude’as Hollerichas. Laiške jie ?sp?jo apie kelet? sp?st?, ? kuriuos, j? manymu, kai kurie katalikai gali pakli?ti arba jau pakliuvo.
Pirma, jie pabr?ž? esmin? vyskupo, kaip „šventosios Dievo tautos” vienyb?s principo ir pagrindo, vaidmen?. Jie taip pat pareišk?, kad vyskupai netur?t? primesti sinodui jokios darbotvark?s ir nesinaudoti sinodu tam tikroms id?joms ar reikalavimams prastumti. Iš ties? sinodas pirmiausia b?t? skirtas pa?iam sinodalumui. Tod?l šis ?sipareigojimas b?t? veikiau ekleziologinio pob?džio. Kardinolai raš?, kad Bažny?ia pirmiausia turi atsakyti ? klausim?, kuris buvo keliamas nuo Vatikano II Susirinkimo: „Bažny?ia, k? tu sakai apie save?”.
Skaitytojas pasteb?s, kad vis? Sinod? apie sinodalum? susiaurinti tik iki paties „sinodalumo” klausimo yra absurdiška, nes sinodalumas galiausiai turi kaip nors reikštis.
Daug vyskup? tai supranta taip: jei Bažny?ia turi b?ti sinodin?, tai reiškia, kad ji turi tapti atviresn? žmoni? situacij? ?vairovei, turi mažiau teisti, labiau priimti ir teikti gailestingum? kiekvienam, kuris ? j? kreipiasi. Kaip tai b?t? galima išreikšti? Ypa? per eucharistin? disciplin?.
Tai neseniai nuoširdžiai parod? San Diego (JAV) kardinolas Robertas McElroy, laikomas popiežiaus Pranciškaus žmogumi Jungtin?se Valstijose. Pla?iai nuskamb?jusiame straipsnyje McElroy’us ragino, kad sinodo atvirumas konkre?iai pasireikšt? seksualiai aktyvi? homoseksual? ir antr? kart? santuok? sudariusi? išsiskyrusi?j? pripažinimu prie šventosios Komunijos; jis taip pat pasireikšt? ?vedant nauj? moter? vaidmen? Bažny?ioje pripaž?stan?i? form? – sakramentin? diakonat?.
Ar tokie reikalavimai sulauks daugumos per sinodo svarstymus Prahoje? Pamatysime. Žvelgiant iš sinodin?s mechanikos perspektyvos, kalbant apie formal? princip?, tai n?ra svarbiausia. Galiausiai svarbiausia bus du Romos sinodai š? ruden? ir kitais metais, kaip bus suformuluotas galutinis dokumentas ir kokius tolesnius sprendimus priims popiežius. Ta?iau diskusij? eiga n?ra nesvarbi.
Akivaizdi analogija iš naujausios Katalik? Bažny?ios istorijos. Jei vyskupai, kunigai ir pasaulie?iai b?t? kruopš?iai vykd? Susirinkimo t?v? vali?, užfiksuot? dokumentuose po Vatikano II Susirinkimo, Bažny?ioje neb?t? kil?s toks chaosas.
Ta?iau vyravo ne Susirinkimo raid?, o jo dvasia. Gali b?ti, kad ši istorija pasikartos – juo labiau kad sinodalumo s?voka neturi tikslaus apibr?žimo ir kiekvienas dar gali j? užpildyti turiniu. Daug kas jau vyksta sinodalumo dvasios vardan, pavyzdžiui, Belgijoje, kur ?vestas tos pa?ios lyties por? liturginis palaiminimas. Galime nesunkiai ?sivaizduoti, kam sinodaliai nusiteik? hierarchai panaudos nauj?j? dvasi?.
Po Vatikano II Susirinkimo Šventajam Sostui tr?ko geb?jim? imtis posusirinkimini? proces?. Buvo smarkiai sugriauta liturgin? praktika. Nors popiežius Benediktas XVI puikiai mat? ši? problem?, jis vis d?lto nesi?m? joki? ryžting? veiksm? pad??iai ištaisyti.
Manau, kad, atsižvelgiant ? vis stipr?jant? vietin? bažnytin? partikuliarizm? ir did?jant? Vatikano pasyvum? ginant tam tikras esmines moralines ir doktrinines tiesas, iš sinodo dvasios kylantis chaosas savo mastu dar gali nustelbti posusirinkimin? chaos?. Ar taip ir bus, dar neaišku; ta?iau daug kas priklauso ir nuo to, kaip vyks šios „dvasios” formavimas, taigi ir nuo to, kokie reikalavimai ir l?kes?iai bus išreikšti sinodo susitikimo Prahoje dokumentuose.
Tyla… ir malda
Deja, Sinodas d?l sinodalumo nebuvo lydimas išsami? diskusij?. Sinodo procesas sulauk? nemažai žiniasklaidos d?mesio, daugiausia jo pradžioje ir paskelbus nacionalin? sinodo sintez?. Kontinentinis procesas lieka beveik nepasteb?tas, nors yra labai svarbus.
Pagrindin?je katalikiškoje spaudoje pasirod? nedaug straipsni?, ir net ir jie jokiu b?du nepateik? viso reiškinio: juose sinodo istorija pasakojama tik iš technin?s pus?s, visiškai nekalbant apie esminius pavojus ir problemas. Tai tik didina sunkumus, nes kyla pavojus, kad Lenkijos balsas sinode bus išgirstas kur kas mažiau nei kit? šali?, kuri? darbotvark?je yra revoliucini? tiksl?, balsai.
Šiomis dienomis b?tina karštai melstis už žemyno sinodo proceso pažang?. Reikia melstis už sinodo dalyvius, kad jie „tur?t? dr?sos ginti m?s? tik?jimo pagrindus”. Duok Dieve, kad žemyninis Sinodo d?l sinodalumo etapas netapt? dar vienos didel?s kriz?s ir užsit?susio chaoso raugu….
Pawe? Chmielewski, www.pch24.pl