Šventasis Andžejus Bobola – vienas iš 23 j?zuit? kankini?, atidavusi? gyvyb? už tik?jim?. Per 1655 m. kilus? Lenkijos ir Lietuvos kar? su Maskva Lietuvoje siaut?j? kazokai rod? ypating? neapykant? tam, kas lenkiška/lietuviška ir katalikiška. Apaštalavimu pagars?j?s t?vas Bobola kazok? buvo užkluptas ir nukankintas , nes atsisak? išsižad?ti katalik? tik?jimo. Šv. Andžejus Babola šiuo metu labiau Lenkijoje žinomas šventasis, nors didesn? gyvenimo tarpsn? praleido b?tent Vilniuje.
KELIAS ? ALTORIAUS GARB?
Kai 1702-?j? balandžio 18-?j? Pinsko j?zuit? kolegijos rektorius Martynas Godebskis nusileido ? bažny?ios kript? ieškoti visiškai užmiršto t?vo Andriejaus Bobolos karsto, jis n? nenutuok?, kad pradeda ilg? ir kupin? netik?tum? šio j?zuito gerbimo istorij?. Nepra?jus n? dešimtme?iui, 1711-aisiais, Pinsko – Turovo unit? vyskupas Porfirijus Kul?yckis jau ?m?si rinkti pirm?sias žinias apie Andriaus Bobolos kankinyst?, o Lucko katalik? vyskupas Aleksandras Vychovskis 1712 m. prad?jo pirm? informacin? proces? savo vyskupijoje. Jo ?p?dinis vysk. Joachimas Prebendovskis 1719 m. Pinske atliko antr?j? informacin? proces?, o ?sitikin?s kankinyst?s tikrumu abiej? proces? aktus nusiunt? Romon.
Gaus?jant stebuklams ir tiršt?jant piligrim? srautui prie t. Andriaus kapo Pinske, 1720-aisiais ? Rom? pasipyl? prašymai iš Lietuvos ir Lenkijos paskelbti t. Andriej? Bobol? palaimintuoju. 40 prašym? suraš? valstyb?s senatoriai, net du prašymus Romon siunt? Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis, o Lenkijos bajor? vardu peticij? pasiraš? LDK kancleris Mykolas Servacas Višnioveckis. 1726 ir 1727 metais prie ši? prašym? prisid?jo karalius Augustas II, asmeniškai patyr?s šio kankinio glob?.
1727 m. Lucko vyskupo Stepono Rupnievskio nurodymu atliktas informacinis procesas Poles?s Janove, Bobolos kankinyst?s vietoje. 104 liudinink? klausymas truko daugiau nei savait?. Ši? medžiag? nusiuntus Romon, Švent?j? Apeig? kongregacija paskyr? speciali? komisij? Bobolos reikalui tirti, kuri patvirtino 1727-?j? proces? ir nurod? atlikti Apaštal? Sosto tyrim? Pinske ir Vilniuje. Šiems procesams (1730-1732) vadovavo Lucko ir Vilniaus vyskupai. Pinske išklausyta 114 liudinink? parodym?, patikrinti dar 192 liudinink? parodymai, apži?r?ti kankinio palaikai. Vilniaus vyskupijos komisija tyrim? prad?jo Gardine, kur vyko seimas, idant ?ia b?t? galima lengviau apklausti suvažiavusius bajorus. Vilniuje apklaustas 31 liudininkas; iš Lietuvos j?zuit? provincijos archyvo surinktos žinios apie Andriaus Bobolos gyvenim?. Nors popiežius Benediktas XIV jau 1755 m. vasario 9 d. patvirtino kankinyst?s d?l tik?jimo fakt?, d?l ?vairi? priežas?i? užsit?susios beatifikacijos teko laukti ištis? šimtmet?. Tik 1853 m. spalio 30 d. Romoje,Šv. Petro bazilikoje, popiežius Pijus IX iškilmingai paskelb? Andriej? Bobol? palaimintuoju.
Pal. Andriejaus gerbim? Lenkijoje ypa? sustiprino ?vykis, 1819-aisiais nutik?s Vilniuje. Vien? vakar? dominikonas Aloyzas Koženieckis netik?tai išvydo Andri? Bobol? savo cel?s viduryje. Andriejus paliep? atidaryti lang?. Prav?r?s j? dominikonas išvydo ne vienuolyno kluatr?, o pla?iai ligi pat horizonto nusidriekian?i? lygum?, kurioje daugyb? rus?, turk?, pranc?z?, angl? ir kt. taut? batalion? nereg?tai atkakliai kov?si tarpusavyje. „Tai Pinsko apylink?s, kuriose aš buvau nukankintas, – paaiškino regin? Andrius Bobola. – Kai žmon?s sulauks tokio karo, stojus taikai bus atkurta Lenkija, o aš b?siu pripažintas jos pagrindiniu glob?ju.“
Ši pranašyst?, papasakota priva?iame laiške ir 1855-aisiais pirm?syk paskelbta viename ital? žurnale, išsipild? po Pirmojo pasaulinio karo. Todel jau 1920-aisiais Lenkijos episkopatas kreip?si ? popieži? Benedikt? XV, prašydamas pal. Andriej? paskelbti šventuoju ir paskirti pagrindiniu atgimusios Lenkijos glob?ju. T? pat met? rugpj?t?, kai bolševik? kariuomen? buvo atsid?rusi prie pat Varšuvos, aidint priešo pab?klams Varšuvos gatv?mis nužygiavo procesija su palaimintojo relikvijomis, o bažny?iose atlikta novena jo garbei. Pavojus pra?jo. Prašydami Palaimint?j? kanonizuoti ? popieži? kreip?si Poles?s gyventojai, maršalas Pilsudskis, lenk? j?zuitai.
1922 m. Ida Kopecka nukent?jo nuo pernelyg intensyvaus apšvitinimo Rentgeno spinduliais – išdeg? ir smarkiai p?liavo jos pilvo ertm?. Sesuo Aloyza Dobrzy?ska, sirgusi kasos v?žiu, 1933 m. buvo ruošiama operacijai, kurios taip ir neprireik?. Abi ligon?s staiga ir visiškai pagijo. Kai 1937-aisiais ši? stebukl? tikrumas buvo oficialiai patvirtintas, kli??i? kanonizacijai nebeliko. 1938 m. balandžio 17 d., per pa?ias Velykas, pal. Andriejus Bobola buvo paskelbtas šventuoju.
AR TIK LENKIJOS ŠVENTASIS?
Paradoksas, ta?iau šiandien Lenkijoje itin gerbiamas (jo vardu dedikuota daugiau kaip šimtas bažny?i?) šventasis Andriejus savo žemišk?j? gyvenim? buvo labiau susiej?s b?tent su Lietuva. Kil?s iš Mažosios Lenkijos, studijas prad?jo Braunsbergo j?zuit? kolegijoje, priklausiusioje Lietuvos j?zuit? provincijai. 1611-aisiais, baig?s kolegij? ir nusprend?s tapti j?zuitu, pasibeld? ? Lietuvos provincijos naujokyno Vilniuje prie Šv. Ignaco bažny?ios duris. Vis? likus? gyvenim? dirbo ?vairiuose Lietuvos j?zuit? provincijos (ji ap?m? Pr?sij? ir dal? Lenkijos – Moz?rij? su Varšuva ir Varmij?) namuose – Vilniuje, Braunsberge, Pultuske, Nesvyžiuje, Bobruiske, Plocke, Varšuvoje, Lomžoje, Pinske ir Polocke. Po mirties pagars?jo stebuklais LDK pietuose esan?iame Pinske, ? kur? iš ?vairi? Lietuvos viet? prie jo kapo traukdavo piligrimai (pvz., j?zuitai iš Vilniaus akademijos).
Vien Vilniuje šventasis Andriejus praleido beveik tre?dal? (virš dvidešimties) savo gyvenimo met?: dvejus metus (1611–1613) naujokyno namuose prie Šv. Ignaco bažny?ios, septynerius filosofijos ir teologijos studij? metus Vilniaus akademijoje (1613–1616, 1618–1622), galiausiai net dvylika met? (1624–1630, 1646–1652) Profes? namuose prie Šv. Kazimiero bažny?ios (?ia dar syk? apsigyveno 1655-aisiais, ta?iau neilgam – b?gti ? Pinsk? privert? prie sostin?s art?janti Maskvos kariuomen?). Profes? namuose t?vas Bobola dirbo pamokslininku, nuod?mklausiu, bažny?ios rektoriumi, nam? vyresniojo patar?ju, aiškino Šv. Rašt? ir tik?jimo tiesas, vadovavo miestie?i? Marijos sodalicijai. B?tent Vilniuje 1622 m. kovo 12 d. (t? dien? pirmaisiais j?zuit? šventaisiais Romoje paskelbti Ignacas Lojola ir Pranciškus Ksaveras) vyskupo Eustachijaus Valavi?iaus buvo ?šventintas kunigu. Šv. Kazimiero bažny?ioje 1630-?j? birželio 2 d. dav? keturis iškilmingus profeso ?žadus. Vilniuje profesas t?vas Andriejus trumpam apsilankydavo kas treji metai, dalyvaudamas Lietuvos j?zuit? provincijos kongregacijoje.
Nežinome, kod?l, b?damas lenkas, Andrius Bobola ?stojo ? Lietuvos j?zuit? provincij?. Galb?t papras?iausias atsitiktinumas, kuri? tais laikais pasitaikydavo itin dažnai. Sunkiau atsakyti, kod?l scholastiko Andriaus gimin?ms, pan?dusiems susigr?žinti j? ? Lenkijos j?zuit? provincij?, to padaryti nepavyko. 1621-aisiais, kai Andriejus dar tebestudijavo teologij? Vilniaus akademijoje, j?zuit? generolas Mucijus Vitelleschis gimin?ms prašant nurod? Lietuvos j?zuit? provincijolui nedelsiant išsi?sti Bobol? ? Lenkijos provincij?, „jeigu tam nekliudys kokia nors rimta priežastis“ Matyt, tokios priežasties b?ta, kadangi Andriejus liko Lietuvos provincijoje visam gyvenimui. Kokia ji, galime tik sp?lioti. Galb?t paties Andriejaus Bobolos nenoras?
Nors t?vo Andriejaus Bobolos biografij? dar 1868 m. lietuviškai paskelb? vyskupas Valan?ius savo „Švent?j? gyvenimuose“, šis šventasis Lietuvoje beveik nežinomas ir šiandien. Jo p?dsakus Vilniuje liudija atminimo lenta bei altoriaus paveikslas j?zuit? Šv. Kazimiero bažny?ioje. ?ia per liturgin? Šventojo min?jim? (geguž?s 16 d.) ir artimiausi? sekmadien? pagerbimui išstatoma šv. Andriejaus Bobolos relikvija.
KOD?L ŠVENTASIS?
Šv. Andriejus Bobola – vienas iš 23 j?zuit? kankini?, atidavusi? gyvyb? už tik?jim?. Per 1655 m. kilus? Lenkijos ir Lietuvos kar? su Maskva Lietuvoje siaut?j? kazokai rod? ypating? neapykant? tam, kas lenkiška/lietuviška ir katalikiška. Apaštalavimu pagars?j?s t?vas Bobola kazok? buvo užkluptas Poles?s Janovo apylink?se, besiruošiantis vežimu trauktis nuo art?jan?io prieš? b?rio. Atsisak?s atsižad?ti katalik? tik?jimo, t?vas Bobola, pririštas tarp dviej? arkli?, 4 kilometrus varytas ? Poles?s Janov?, kur egzekucija t?s?si m?sininko skerdykloje. Paguldžius kankin? ant skerdiko stalo, ant galvos užspaustas jaun? ?žuolo šakeli? vainikas. K?nas svilintas ugnimi, po nagais suvarytos skiedros, nuo deln? peiliu nudirta oda. Ty?iojantis iš kunigo nuo viršugalvio nuluptas tonz?ros pavidalo odos gabalas, nuo kr?tin?s ir nugaros – arnoto formos odos plotas. Nupjauta nosis ir l?pos, išdurta dešin? akis, per gili? skyl? sprande ištrauktas liežuvis. Pakabin? kankin? už koj? žemyn galva, ži?r?dami ? konvulsij? tampom? k?n?, kankintojai juok?si: „Ži?r?kite, kaip šoka!“ Kankynes užbaig? du mirtini kir?iai ? kakl? tre?i? valand? dienos. Buvo 1657-?j? geguž?s 16-oji, Viešpaties Dangun žengimo švent?s išvakar?s.
T?vas Bobola tapo 49-uoju iš eil?s j?zuit? kankiniu vadinamojo „tvano“ (1655–61 m. karo su Maskva) metais; tuomet nužudyta daugyb? kit? vienuoli?, kunig?, pasaulie?i?. Kod?l iš j? vis? tik Andrius Bobola šiandien gerbiamas kaip šventasis? Galb?t atsakymo ieškoti reikia jo žemiškajame gyvenime?
Panašu, kad šiam kankiniui dar esant gyvam niekas neb?t? ryž?sis pranašauti b?simos jo šventumo garb?s – t?vas Andriejus visiškai niekuo neišsiskyr?. Niekada n?jo aukšt? pareig?. Nepasižym?jo mokslo pasiekimais (neišlaik? baigiamojo teologijos egzamino).
„Vidutiniškum?“ liudija ir dvasin? t?vo Bobolos charakteristika, pateikta jam atlikus tercijat? 1622–23 m. Nesvyžiuje. Rekolekcijas t?vas Andriejus atliko naudingai, nors ir su didel?mis valios pastangomis. Patarnaudamas virtuv?je rod? didel? nuolankum?. Noriai atliko malding? kelion? elgetaudamas. Katekizmo mok? su vidutinišku užsidegimu, užtat uoliai darbavosi misijose. Pamaldumas, maldos dvasia, nuolankumas, paklusnumas, kuklumas ir taisykli? laikymasis – vidutiniški; ?ia galima dar daug nuveikti. Neišgyvendintos ydos: lengvi suirzimo protr?kiai, vos vidutiniškai valdomas emocionalumas, per didelis aistringumas, silpnai valdomas liežuvis, per menkas abejingumas vyresni?j? nurodymams. Choleriško-sangviniško temperamento, menkai susivald?s, bet sykiu labai nuoširdus ir pilnas užsidegimo.
? klausim?, kod?l Andrius Bobola tapo šventuoju, vienas jo biografas atsako paprastai: nežinau. „Gal to žmogaus širdyje buvo kas nors labai giliai pasl?pta ir neregima žmon?ms, taip pat nepažeidžiama ydos – koks nors paslap?ia švytintis kristalas. O gal nieko tokio ir nebuvo. Gal papras?iausiai Viešpa?iui Dievui patiko išsirinkti vien? iš daugelio, idant Dievo galyb? pasirodyt? netobulame, neišsiskirian?iame iš daugelio. Manau, kad nedera akipl?šiškai skverbtis ? išrinkimo paslaptis. Telieka tai pasl?pta ir nežinoma, nes koks gi b?t? pasaulis be paslapties?“
REGIMOS PASLAPTYS
Paslaptingas Andriejaus Bobolos atradimas 1702-aisiais akivaizdžiai liudija, kad šventuosius parenka ne žmon?s – juos parodo Dievas. Po kukli? laidotuvi? (k?nas buvo ?d?tas ? juodai dažyt? karst? su užrašu Pater Andreas Bobola Societatis Jesu („J?zaus Draugijos t?vas Andrius Bobola“) ir nuleistas ? kript? po didžiuoju altoriumi), t?vas Andrius Bobola nugrimzdo ? užmaršt?. Kai Pinsko kolegijos rektorius Martynas Godebskis lauž? galv?, kaip Šiaur?s karo metu nuo prieš? armij? apsaugoti kolegij?, ? k? kreiptis pagalbos ir užtarimo, jam pasirod? nežinomas j?zuitas, iš kurio mielo ir patrauklaus veido sklido nežemiška šviesa. Nežinomasis papriekaištavo rektoriui, kam jis iešk?s gyn?j? ne ten, kur b?t? galima juos rasti, ir pažad?jo, kad jis pats, Andrius Bobola, apsaugos kolegij?, jei rektorius atras jo k?n?, palaidot? bendroje kriptoje, ir pad?s atskirai. Po trij? dien? paiešk? (nei rektorius, nei kas kitas jau nežinojo, kur palaidotas ir kas buvo Andrius Bobola) suradus karst? aptiktas tarsi vakar palaidotas k?nas. Nepaisant nuolatin?s dr?gm?s ir šalia yran?i? k?n?, kankinio palaikai nebuvo suir?, neskleid? jokio kvapo, buvo matyti aiškios kankinim? žym?s, nuo sukreš?jusio kraujo raudonavo žaizdos, visos k?no dalys buvo minkštos, lanks?ios ir elastingos. Pasklidus žiniai Pinsko ir apylinki? gyventojai ?m? rinktis ir melstis prie langelio kriptos, kurioje t?vo Bobolos palaikai ils?josi naujame karste ant pakylos. Kankinys pažad? ištes?jo – pl?šikaujan?ios armijos aplenk? Pinsko kolegij?, o didysis 1709-10 m. maras aplenk? vis? Pinsko krašt?. T?vo Andriaus gerbimas spar?iai išaugo. 1739 m. sud?tas oficijumo tekstas ir litanija t?vo Andriaus Bobolos garbei.
Panaikinus J?zaus draugij? 1773 m., Pinsko kolegijos bažny?ia 1784 m. perduota unitams kaip vyskupijos katedra, ta?iau 1793 m. Rusijos imperator? Kotryna II panaikino Pinsko unit? vyskupij? ir katedr? atidav? sta?iatiki? vienuolynui. Vienuoliai gerb? kankinio relikvijas, prie kuri? melsdavosi ir vietiniai sta?iatikiai, ta?iau v?liau sumanyta užkasti stebukling?j? k?n? ? žem? Apie tai sužinoj? j?zuitai 1808 m. perk?l? k?n? ? savo bažny?i? Polocke. J? perdavus sta?iatikiams, 1830 m. palaikai darsyk perkelti – šiuokart ? Polocko dominikon? bažny?i?.
Po Spalio perversmo ? Palaimintojo relikvijas ?m? k?sintis bolševik? valdžia. 1919 m. darbo liaudžiai reikalaujant nes?kmingai nor?ta atlikti „relikvij? tyrim?“. 1922-?j? biržel? pasirodžius žiniai, kad atidarius Polocke esant? sta?iatiki? šventosios Eufrozinos relikvijori? buvo rasti tik sud?l?j? kaulai, nutarta demaskuoti ir katalik? „prietarus“. Birželio 23 d. atvykusi valdžios komisija nu?m? karsto antspaudus, nuvilko arnot?, alb? ir biret? ir nuog? k?n? kone vertikalioje pad?tyje smarkiai trenk? žem?n. Vis? nuostabai palaikai nesubyr?jo; komisija, palikusi k?n? atvirame karste, išsinešdino. Vis d?lto, nepaisydama katalik? protest?, valdžia nutar? k?n? išgabenti. Liepos 20 d. ginkluoti asmenys ?siverž? ? bažny?i? ir pagrob? relikvijas. Palaimintojo k?nas išvežtas ? Maskv? ir pad?tas Liaudies sveikatos komisariato Higienos muziejuje.
D?l žem?s reformos kilus badui, bolševik? valdžiai humanitarin? pagalb? javais suteik? Apaštal? Sostas. Tuo pat metu popiežius Pijus XI griežtai pareikalavo gr?žinti Palaimintojo relikvijas. Valdžia sutiko su s?lyga, kad bus laikomasi didžiausio slaptumo ir kad relikvijos nebus gabenamos per Lenkij?. 1923 m. spal? relikvijorius, rastas muziejaus užkaboriuose, krovininiu geležinkelio vagonu pervežtas ? Odes?, o iš ten – laivu ? Italij?. Patvirtinus relikvij? autentiškum?, Palaimintojo k?nas pad?tas j?zuit? Il Gesu bažny?ioje. 1938 m. Andri? Bobol? paskelbus šventuoju, jo palaikai iškilmingai pervežti ? Varšuv?. Relikvijos, pakeliui pagerbtos Liublijanoje, Budapešte, Bratislavoje, birželio 20 d. pasiek? galutin? tiksl? – j?zuit? namus Rakowiecka gatv?je nr. 61. Išskyrus trump? evakuacij? karo metais (1939–1945), ten jos gerbiamos iki šiandien.
JŠ pagal www.sventumogarsas.lt