Šiandien, per Šven?iausiosios J?zaus Širdies švent?, verta dar kart? prisiminti šio šlovingo ir visais laikais labai reikalingo kulto ištakas.
Pirmiausia turime gr?žti ? XVII a., kai dvidešimt ketveri? met? notaro dukt? šventoji Margarita Marija Alakok ?stojo ? Vizitie?i? vienuolyn? Paray-le Monial. Ji buvo viena iš t?kstan?i? kukli? vienuoli?, norin?i? savo gyvenim? atiduoti Dievui. Ta?iau b?tent ji 1673-1675 m. tur?jo apsireiškim?, kuriuose J?zus praš? jos perteikti ties? apie Jo dievišk?j? Šird? pripildžiusi? didžiul? deginan?i? meil? žmon?ms.
Išganytojas taip pat pasak?, kaip atlikti pamaldas Jo Širdžiai, pažad?jo daugyb? maloni? Savo garbintojams ir užtikrino, kad yra pasireng?s atleisti atgailaujan?i? nusid?j?li? kaltes. Jis taip pat liep? nutapyti paveiksl?, vaizduojant? Jo Šird?, apsupt? eršk??iais, vainikuot? liepsna ir su ?bestu kryžiumi.
Šven?iausiosios Širdies ir jos atvaizdo kultas spar?iai plito tiek Pranc?zijoje, tiek visame katalikiškame pasaulyje, ?skaitant Lietuv?, ir visiems laikams tapo savotišku pranc?z? katalikyb?s ženklu.
Ta?iau kukliai vienuolei Margaritai Marijai Alakok, besimeldžian?iai už savo vienuolyno klauz?ros, buvo patik?ta atlikti dar vien? svarbi? misij?. 1689 m. ji patyr? apsireiškim?, per kur? J?zus papraš? jos perduoti karaliui Liudvikui XIV nor?: kad jis pašv?st? Pranc?zij? ir vis? savo šeim? Jo Šven?iausiajai Širdžiai.
Karalius taip pat tur?jo pastatyti bažny?i? pagal š? paliepim?, skleisti pamaldum? Šven?iausiajai Širdžiai tarp kariuomen?s ir papuošti karališk?sias v?liavas degan?ios J?zaus Širdies ženklu. Pranc?zija tur?jo skleisti Šven?iausiosios Širdies kult? visame pasaulyje, o Viešpats Dievas pažad?jo j? remti visose jos pastangose ir apdovanoti visomis reikalingomis malon?mis. Deja, karalius, vadinamas Saule, vald?s galingiausi? to meto Europos šal?, neklaus? šventosios Margaritos Marijos Alakok perduoto Dievo balso.
Tuo metu Pranc?zijoje ?m? dygti antikrikš?ioniškos intelektualin?s srov?s, kurios v?liau iškilo su didžiule j?ga, atvirai priešindamosi Dievui, Bažny?iai ir katalikiškam savo t?vyn?s paveldui. Pra?jus lygiai šimtui met? po šio apreiškimo, kilo žiauri revoliucija, paskandinusi kraujyje ne tik aristokratus ir su valdžia susijusius žmones, bet ir prasid?jo negailestingas dvasinink? bei vienuoli? persekiojimas.
Šešiolika Compiegne karmeli?i? vienuoli?, kurios pasiaukojo, kad sustabdyt? teror?, patyr? kankinyst? ant ešafoto. Nusikalstam? Saul?s karaliaus dvasin? aklum? ištais? jo vaikaitis Liudvikas XVI. B?damas ?kalintas Templ?s tvirtov?je, jis paaukojo Pranc?zij? Šven?iausiajai J?zaus Širdžiai. Ta?iau, kaip Dievo Motina pasak? Liucijai, vieninteliam Fatimos vaikui, sulaukusiam pilnametyst?s, – buvo per v?lu.
Pranc?zija ne tik nesugeb?jo paskleisti Šven?iausiosios Širdies kulto, bet, atvirkš?iai, užnuodijo pasaul? visomis pagoniškosios (anti)pranc?z? revoliucijos klaidomis. Šios klaidos l?m? v?lesn? bolševik? revoliucij?, kurios padariniai jau?iami ir šiandien.
Pra?jus maždaug šimtme?iui po revoliucijos pranc?z? katalikai pastat? Šven?iausiosios J?zaus Širdies bazilik? kaip votyvin? pad?k? už Paryžiaus išgelb?jim? Pranc?zijos-Pr?sijos karo metu. Graži intencija ir graži bazilika, bet kaip tai maža, lyginant su tuo, kad visas pasaulis šlovina Jo Šven?iausi?j? Šird??
Jonas Šaulys