Tre?iadien?, lapkri?io 22 dien?, Europos Parlamentas pri?m? pranešim?, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti Europos S?jungos sutartis, panaikinant valstybi? nari? veto teis? ir suteikiant daugiau gali? ES viršnacionalin?ms institucijoms. Rezoliucija buvo priimta 291 nario balsais, 274 EP nariai balsavo prieš, o 44 susilaik?.
Konservatyv?s EP nariai pavadino pasi?lymus bandymu „užgrobti Europ?“ ir sukurti „distopin? supervalstyb?, kuri pažemint? šalis nares iki region? statuso“. Ir tai tiesa.
Vengrija tikrai apsunkina pagalbos Ukrainai sprendimus. Bet ilgalaik?s taisykl?s nekei?iamos pavien?ms kriz?ms spr?sti. Jeigu iš ties? nor?t? sprendimo pad?ti Ukrainai, Vakar? ES šalys, kaip Pranc?zija ar Vokietija, stumian?ios veto panaikinim?, tiesiog suorganizuot? sprendimus opt-in principu, kai dalyvauja visi, kas nori prisid?ti. Taip paramos paketus si?st?, tarkime 26 šalys, jei b?da tik Vengrija ir Slovakija. Bet ar Pranc?zija su Vokietija iš tikro taip karštai nori pad?ti Ukrainai, gal?t? tai padaryti. Bet juk iš veiksm? visumos per tuos karo metus gerai žinome, kad nenori. Ir tiesiog randa tobul? pasiteisinim?: Vengrija. Vienu metu pretekstas nepad?ti, ir pretekstas stumti federalizacij?. Beje, yra ir dar paprastesnis b?das. Vengrija vetuoja pagalb? ne d?l Rusijos, o d?l sav?s: atiduokite mums priklausan?i? ?šaldyt? param? ir nebevetuosime. Panašiai kažko reikalavo Turkija, kad priimt? Švedij? ? NATO. NATO pasirod? esanti ? tiksl? orientuota organizacija ir veto neliko. Gi ES svarbiau diktuoti vengrams vidaus politikos klausimus negu atrankinti param? Ukrainai. Ir taip kiekvienoje situacijoje.
Lentel?je matote, kas palaik? federacijos k?rim? EP balsavime ir kas susilaik?. Skandalingosios TS-LKD matronos balsuodamos nepriklausomybei netur?jo joki? skrupul?. Kaip netur?jo ir tariama altervatyva jiems apsimetantys socdemai, nuo seno ?prat? administruoti LTSR nuolaid? maldavimais Maskvoje, o dabar mielai t? darysiantys Briuselyje. Bet si?loma reforma tokia radikali, kad net gilesn? integracij? palaikantis Kubilius susilaik?. Žinoma, prieš nebalsavo, negalima.
Art?jantys metai bus ES krypties pasirinkimo metai. Išliks valstybi? sajunga ar bus kuriama valstyb?. Proga ir Lietuvai apsispr?sti, ko nor?jome 1918-1920, 1941, 1944-1953 ir 1988-1991. Nepriklausomos valstyb?s ar europini? vertybi? ir žmogaus teisi?.
Lietuvoje veto teis?s ES naikinimas dažnai labai paviršutiniškai suvokiamas vien tik per Vengrijos ir paramos Ukrainai klausim?. B?t? gerai, kad stumiantys š? vienbalsiškumo naikinim? apie tai galvot?. Iš ties? vienbalsiškumas naikinamas ne d?l Ukrainos, kuri r?pi tik m?s? regiono šalims.
Gali? perdavimas „Briuseliui“ ir veto naikinimas reikalingas d?l seniausiai ES draskan?i? klausim? kaip kult?riniai karai, migrantai, LGBT reikalavimai, žodžio laisv?, abortai ir panašiai. Pastangos t? padaryti t?siasi bent dešimtme?iu ilgiau nei karas Ukrainoje.
Tik dabartin? veto teis? sulaiko ES nuo nevaldomos federalizacijos, kai b?t? si?lomi vis nauji pakeitimai, vis naujos galios perduodamos ES institucijoms, valstyb?ms nar?ms primetami vis nauji vertybiniai sprendimai, pagal Lisabonos sutart? tur?j? b?ti tik valstybi? nari? reikalu.
Veto teis? mums dažnai asocijuojasi su Že?postpolitos ponais, papirktais Rusijos ir žlugdan?iais bet kok? sprendim?. Bet ES atveju tai visai kas kita. Veto teis? turi ne save atstovaujantys ponai, o 28 VALSTYB?S. Ir šis skirtumas esminis. Kol egzistuoja veto teis?, kiekviena valstyb? iš princioo turi galimyb? atstovauti pozicij?, kuri? atstovauti buvo ?galiota savo visuomen?s ar parlamento. Kasdieniškas pavyzdys: Lietuva lieka viena paskutini?j? ES be partneryst?s ?teisinimo, o Europos Komisija inicijuoja šiuo klausimu priimti sprendim? ES mastu (?teisinti visur). Lietuva ar Lenkija sako ne, bet tai nieko nebereiškia – kitos šalys už mus nusprendžia mums m?s? tvark?, kuriai patys nepritar?me. Tai sena globalist? svajon?.
Pagaliau yra principin? problema – reikalingos valstyb?s ar ne? Vasario 16 ir Kovo 11 apsisprend?me, kad reikalingos. Stojimas ? ES tikrai nepanaikino valstyb?s. Bet si?loma tvarka ir ypa? jos atveriamos begalin?s galimyb?s toliau keisti tvark? prieš atskir? nari? vali?, faktiškai panaikint?. Ir tada kyla esminis klausimas, d?l ko gi kovojama, pavyzdžiui. Ukrainoje. Ar už nepriklausomyb? kaip teis? patiems save valdyti, ar tiesiog prieš Rusij?? Jeigu save valdyti ir savo likim? spr?sti patiems nesvarbu, gali spr?sti visokie Timmermansai, prarad? pasitik?jim? savo pa?i? šalyse, visa karo prasm? ver?iasi aukštyn kojomis. Tikiu ir visi, su kuo teko bendrauti, pasakoja, kad kovoja už nepriklausomyb?, už žem?, taut?, dabar jau ir kalb?, istorij?. Gi ES ir net Lietuvos institucijos, atkreipkite d?mes?, nuolat kartoja, kad ukrainie?iai kovoja už demokratij?, europines vertybes ir žmogaus teises. Tragikomiška, bet iškalbinga.
Vengrija tikrai apsunkina pagalbos Ukrainai sprendimus. Bet ilgalaik?s taisykl?s nekei?iamos pavien?ms kriz?ms spr?sti. Jeigu iš ties? nor?t? sprendimo pad?ti Ukrainai, Vakar? ES šalys, kaip Pranc?zija ar Vokietija, stumian?ios veto panaikinim?, tiesiog suorganizuot? sprendimus opt-in principu, kai dalyvauja visi, kas nori prisid?ti. Taip paramos paketus si?st?, tarkime 26 šalys, jei b?da tik Vengrija ir Slovakija. Bet ar Pranc?zija su Vokietija iš tikro taip karštai nori pad?ti Ukrainai, gal?t? tai padaryti. Bet juk iš veiksm? visumos per tuos karo metus gerai žinome, kad nenori. Ir tiesiog randa tobul? pasiteisinim?: Vengrija. Vienu metu pretekstas nepad?ti, ir pretekstas stumti federalizacij?. Beje, yra ir dar paprastesnis b?das. Vengrija vetuoja pagalb? ne d?l Rusijos, o d?l sav?s: atiduokite mums priklausan?i? ?šaldyt? param? ir nebevetuosime. Panašiai kažko reikalavo Turkija, kad priimt? Švedij? ? NATO. NATO pasirod? esanti ? tiksl? orientuota organizacija ir veto neliko. Gi ES svarbiau diktuoti vengrams vidaus politikos klausimus negu atrankinti param? Ukrainai. Ir taip kiekvienoje situacijoje.
Lentel?je matote, kas palaik? federacijos k?rim? EP balsavime ir kas susilaik?. Skandalingosios TS-LKD matronos balsuodamos nepriklausomybei netur?jo joki? skrupul?. Kaip netur?jo ir tariama altervatyva jiems apsimetantys socdemai, nuo seno ?prat? administruoti LTSR nuolaid? maldavimais Maskvoje, o dabar mielai t? darysiantys Briuselyje. Bet si?loma reforma tokia radikali, kad net gilesn? integracij? palaikantis Kubilius susilaik?. Žinoma, prieš nebalsavo, negalima.
Art?jantys metai bus ES krypties pasirinkimo metai. Išliks valstybi? sajunga ar bus kuriama valstyb?. Proga ir Lietuvai apsispr?sti, ko nor?jome 1918-1920, 1941, 1944-1953 ir 1988-1991. Nepriklausomos valstyb?s ar europini? vertybi? ir žmogaus teisi?.
Vytautas Sinica
JŠ pagal www.propatria.lt