Prasideda adventas. Gatv?s prisipildo kal?dini? blizgu?i?, o iš garsiakalbi? skamba daina… ” Last Christmas”. Ar taip m?s? prot?viai lauk? Viešpaties at?jimo ir ar dvasia, kadaise gražiai pasireiškusi liaudies ir tautin?je kult?roje, kartais nepasiklysta tarp ši? spalv? ir gars??
Visi advento papro?i? tyrin?jimai sutaria, kad nors tai buvo laikas, kuriame netr?ko atgailos veiksm? (pavyzdžiui, pasninko tre?iadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais), jis vis? pirma buvo kupinas apm?stym? ir dvasinio džiaugsmo. Nors buvo sakoma, kad adventas susij?s su pasninku ir švent?mis, tai nebuvo vienintelis Viešpaties gimimo laukimo laikotarpio turinys.
Jau tuo metu kaimuose ir miest? gatv?se pasirodydavo linksmos, spalvingos procesijos žmoni?, persirengusi? išganymo istorijos personažais ar net ?igonais ir žydais.
Pasiruošimas šventiniam laikotarpiui ir žiemai, sutampan?iai su adventu, buvo pa?iame ?karštyje. Kilmingieji medžiojo, valstie?iai pen?jo naminius paukš?ius, o kaim? namuose merginos, dainuodamos dainas, verp? viln? ant verpimo rateli?.
Gražus paprotys kasdienyb?s akimirkas praturtinti muzika pa?vairindavo šiuos pasiruošimus ir rodo, kad ne taip seniai Lietuvoje dar gyvavo itin ritualizuota, su liturginiu kalendoriumi ir met? laikais harmoningai deranti visuomen?.
Last Christmas vietoj Rorate Caeli…
Koks kadaise buvo advento žavesys? D?l to, kad jung? tai, kas sudaro unikal? tautinio ar liaudiškojo dvasingumo bruož? rinkin?, su tuo, kas ateina iš šio pasaulio. Gr?ždamas prie sentiki? veiklos ir religin?s menin?s išraiškos, bet kuris neabejingas protas gal?t? apm?styti ties?, kad mus suk?r? ir atpirko Dievas, at?j?s K?dikio pavidalu.
Kai kurie papro?iai buvo pasiskolinti ir daugiausia iš Vokietijos. Pavyzdžiui, advento vainikas su 24 žvak?mis buvo k? tik atvežtas iš už vakar? sienos, kaip ir advento kalendoriai (šiandien vaikams žinomi kaip šokoladiniai saldainiai), jau nekalbant apie Kal?d? eglut?. Sakoma, kad net kal?dini? mugi? tradicija kilo iš german? šali?.
Ta?iau tai tik istorin?s detal?s, ir n?ra abejoni?, kad Kal?d? laukimo b?das – kai buvo valomi r?mai ir s?žin? – giliai ?leido šaknis ? lenk? tautin? siel?, kurie iki šiol yra pasireng? atsisakyti brangaus žiemos miego, kad gal?t? dalyvauti Kal?d? ryto mišiose prieš saul?tekio pradži?.
Ta?iau tuo tarpu iš m?s? buvo atimta nacionalin? kult?ra, o dabar bandoma išnaikinti religingumo liku?ius. Jau lapkrit? skamba žodžiai „Paskutines Kal?das aš tau dovanojau savo šird?”, o miestai ir prekybos centrai prisipildo blizgu?i? – tarsi pasaulis nor?t? laukti Kristaus, atmesdamas švent?j? Jon? Krikštytoj?, raginus? atgailauti, ir tarsi nor?t? s?sti prie Paskutin?s vakarien?s, atmesdamas kan?i?.
Adventas, bent jau viešojoje erdv?je, virto pseudokal?dine komercija, tarsi viskas, kas liko iš populiariosios kult?ros, b?t? blizgu?iai ir „atmosfera”, redukuota ? amerikietiškas klišes. Manau, kad prieš šimt? met? vidutin? kaimo gyventoj? šis blizgesys gal?jo apakinti, ta?iau pažvelg?s giliau ? šiuolaikinio žmogaus siel? paklaust?: kas ?ia tokio tuš?io?
Kalbama ne tiek apie tai, koks paprotys gim? m?s? kraštuose ir koks buvo pasiskolintas, kiek apie tai, k? išreišk? m?s? Viešpats, kurio žodžius užraš? evangelistas Lukas… Bet ar Žmogaus S?nus, kai ateis, ras tik?jim? žem?je?
Verta tai prisiminti ir bandyti savo j?gomis atkurti advento dvasi?. Ne b?gti avin?liais ? „prekybos centr?”, bet intonuoti pamaldži? giesm? priva?ioje nam? erdv?je, susirinkti ? rikiuot?, o svarbiausia – klausti sav?s: kaip „de-ritualizuotoje” tikrov?je, kurioje sakralumas neturi teis?s egzistuoti (taip pat ir Bažny?ioje, jei pažvelgsime ? šiuolaikin? estetik?, dvasinink? elges? ir nauj?j? Miši? pob?d?), vis d?lto galime pasiekti, kad atsirast? tam tikr? viešo atminimo element? apie t?, kuris gim? ir kuris ateis.
JŠ pagal www.pch24.pl