2007 m. Prancūzijos Kongresas nusprendė įrašyti mirties bausmės panaikinimą į Konstituciją. Šių metų kovo 4 d. jis į Pagrindinį įstatymą įtraukė teisę, kad vaikus žudytų jų motinos.
Kovo 4 d., pirmadienio popietę, karališkuosiuose Versalio rūmuose susirinkęs Kongresas – jungtiniai Nacionalinės asamblėjos ir Senato rūmai – į konstituciją įrašė teisę į abortą. Pagrindinio įstatymo pakeitimui reikalinga trijų penktadalių kartu posėdžiaujančių deputatų ir senatorių balsų dauguma. Ši riba buvo iš esmės viršyta. Iš 925 balsavusiųjų net 780 parlamentarų pritarė pataisai. Tik 72 balsavo prieš. Sprendimo paskelbimą lydėjo didžiuliai susirinkusiųjų plojimai ir entuziazmas.
Į Konstitucijos 34 straipsnį buvo įtraukta nauja pastraipa, kuri skamba taip: „Įstatymas nustato moters laisvės savanoriškai nutraukti nėštumą įgyvendinimo sąlygas”. Taip Prancūzija tapo vienintele pasaulio šalimi, kurios Pagrindiniame įstatyme įtvirtinta teisė į abortą.
Kongreso sprendimas buvo formalumas, nes Nacionalinė asamblėja įstatymui pritarė šių metų sausį 493 balsais prieš 30. Paskutinį vasario trečiadienį tokį patį sprendimą 267 balsais prieš 50 priėmė Prancūzijos parlamento aukštieji rūmai.
Iniciatyvą įrašyti teisę į abortą į Konstituciją pasiūlė Emmanuelis Macronas, kuris pažadėjo, kad ši teisė taps „negrįžtama”. Prancūzijos prezidentas pažadėjo įgyvendinti savo ketinimą reaguodamas į JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą panaikinti federalinę teisę į abortą. Apie tai įstatymo projekto įžangoje užsiminė ir vyriausybė. Ji apgailestaudama pareiškė, kad „daugelyje šalių, taip pat ir Europoje, esama nuomonių srovių, kurios bet kokia kaina bando trukdyti moterų laisvei nutraukti nėštumą”.
Diskusijose dalyvavę parlamentarai ne kartą išreiškė įsitikinimą, kad Prancūziją reikia visam laikui apsaugoti nuo „Amerikos pavyzdžio”. Žiniasklaidoje taip pat būta nuomonių, kad konstitucinė nuostata būtina siekiant sustabdyti „reakcingų” socialinių pokyčių bangą Europoje, kuri gali kilti iš Vengrijos ar Lenkijos. Associated Press apgailestavo, kad Lenkijos Konstitucinis Teismas 2020 m. „sugriežtino jau ir taip griežtą abortų įstatymą”.
Po Senato sprendimo Prancūzijos episkopatas išreiškė liūdesį, primindamas, kad abortas yra pasikėsinimas į žmogaus gyvybę pačioje jos pradžioje, ir pabrėžė, kad į tai negalima žiūrėti tik per moterų teisių prizmę. „Šiuo metu, kai išryškėja daugybė smurto prieš moteris ir vaikus formų, mūsų šalies konstitucija būtų gerbtina, jei moterų ir vaikų apsauga būtų iškelta į jos centrą,” – rašė vyskupai. Jie pabrėžė, kad būdami katalikai visada tarnaus visų žmonių gyvybei nuo prasidėjimo iki natūralios mirties ir „bus pagarbos kiekvienam žmogui, kuris visada yra dovana visiems kitiems, statytojai”. Jie ragino melstis už tai, kad „mūsų bendrapiliečiai iš naujo atrastų skonį gyvybei, jos dovanojimui, priėmimui, lydėjimui, vaikų gimdymui ir auginimui”.
Savo ruožtu Paryžiaus arkivyskupas emeritas Michelis Aupetit, sužinojęs apie Senato sprendimą, rašė: „Abortai Konstitucijoje. Sąžinės išlyga tiems, kurie gydo, atmetama. Įstatymas yra viršesnis už sąžinę, kuri verčia žmones mirti. Prancūzija pasiekė dugną. Ji tapo totalitarine valstybe”.
Pagal www.gosc.pl