Neapleiski m?s?, Motin?le, Kuri neapleidi Aušros Vart?. Mums širdis sopan?ias išg?l?:
Užtark, užtarus mus tiek kart?.Taip daug gali pas Visagali, Užtark varging? m?s? šal?.
Per amžius Vilniuj Stebuklingai Globojai m?s t?vus ir gynei, B?k ir vaikams j? maloninga,
Laisv?s dienas gr?žink t?vynei. Užtark, užtark, pas Visagali, Kad Jis palengvint? m?s dali?.
(Maironis)
Kai taurusis, švento gyvenimo vyras, Jurgis Matulevi?ius buvo paskirtas Vilniaus arkivyskupu, ingreso dien? (1918 met? gruodžio 8 dien?, šv. Mergel?s Marijos Nekalto Prasid?jimo švent?je) Vilniaus katedroje sakyt?j? savo pirm?j? pamoksl? taip užbaig?:
„Šventoji Nekaltai Prad?toji Dievo Motina, kuri Aušros Vartuose švieti ir mus gini ir globoji! Pavedu Tau save ir savo avij?. Suteik, kad baigt?si karas ir ?vykt? ramyb?! Kad išnykt? neapykanta ir ?siviešpataut? visuotin? meil?! Sutaikink mus su savo S?numi, kad amžinai linksmintum?s danguje…“
Ne vien lietuvis arkivyskupas su tokiu pasitik?jimu, su tokia meile kalb?jo ? Aušros Vart? Marij?. Ta šventov? yra brangi visai lietuvi? tautai. Prie Aušros Vart? laisv?je plauk? maldinink? minios, gatv?je suklaupusios šventas giesmes giedojo. Pro Aušros Vartus nepra?jo nei žydas, nei maskolius kepur?s nenusi?m?s. Aušros Vart? Paveiksl?lis drauge su r?t? šakel?mis puoš? lietuvai?i? maldaknyges, prie Aušros Vart? skriejo ir tebeskrieja lietuvi? maldos ir svajon?s.
Iš Aušros Vart? Marija daug slapt? ašar? išdžiovino, daug atod?si? nuramino, daug dygli? iš širdies ištrauk?; o jei kam ir ilg?liau pasiliko žaizda ir kan?ia kr?tin?je, tai ir ta kent?jim? siela nekart? per Aušros Vart? Marijos užtarim?, mald? vizijose buvo paguodos pragiedruliais nušviesta.
Kun. Juozas Prunskis Publikuota iš: Kun. Juozo Prunskio knygos „Aušros Vartai Vilniuje“ (?ikaga, 1949 m.)
Pagal www.katalikutradicija.lt