Remk normali? žiniasklaid?
Europos Komisijos klimato kaitos politikos tiksl? tikriausiai ne?manoma pasiekti, o milžiniškas su tuo susijusias išlaidas padengs šimtai milijon? europie?i?.
?gyvendinus kelet? ES klimato kaitos politikos direktyv?, bendrai vadinam? Žaliuoju kursu, milijonai šeim? patirs energetin? skurd?. Siekiant kovoti su klimato kaita,, beprotiški eurokrat? planai numato iki 2050 m. taip pertvarkyti ES ekonomik?, kad b?t? pasiektas nulinis šiltnamio efekt? sukelian?i? duj? išmetimas. Šio tikslo bus siekiama ES pilie?i? s?skaita ir be joki? garantij?, kad jis tur?s ?takos pasaulio klimatui.
Daugiausiai sumok?s skurdžiausiai gyvenantys asmenys, kurie negali sau leisti toki? investicij? kaip fotovoltinis ?renginys, energijos bankas ar šilumos siurblys.
Europos Komisijos klimato kaitos politikos tiksl? tikriausiai ne?manoma pasiekti, o milžiniškas su tuo susijusias išlaidas padengs šimtai milijon? europie?i?. Jie ver?iami bergždžiai aukotis ir ?gyvendinti brangias investicijas. Europos ekonomikos konkurencingumo sunaikinimas, galimos baudos už nam? apšildym?, transporto apmokestinimas, vietinio žem?s ?kio likvidavimas arba kelioni? apribojimas – tai tik keletas iš daugelio ES politikos, bendrai vadinamos Europos žaliuoju kursu, padarini?. Jos tikslas – iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetam? šiltnamio efekt? sukelian?i? duj? kiek? (lyginant su 1990 m. lygiu), o iki 2050 m. pasiekti nulin? išmetam?j? teršal? kiek?. Šis tikslas viršija faktines Europos S?jungos galimybes. Be to b?tina pabr?žti, kad jis nepad?s žymiai sumažinti išmetam?j? teršal?, tariamai prisidedan?i? prie pasaulin?s klimato kaitos, kiekio, nes Europos S?jungos šalys yra atsakingos tik už nedidel? ši? teršal? dal?.
Draudimas registruoti vidaus degimo varikliais varomus automobilius, ETS I ir ETS II apyvartini? taršos leidim? prekybos sistemos ?vedimas (kuris tiesiogiai paveiks Europos šeimas) ir, galiausiai, statybos direktyva, numatanti baudas už nam? šiluminio modernizavimo tr?kum?, yra didžiausios (kartu su rytuose vykstan?iu karu) šiuolaikin?s Europos problemos. Blogiausia, kad tai yra m?s? pa?i? sukuriamos problemos, kuri? galime išvengti. Tolesnis klimatizmo ideologijos laikymasis reikš visuomen?s nuskurdinim?, dirbtinai didinant pragyvenimo išlaidas ir neleidžiant patenkinti toki? pagrindini? poreiki? kaip šilumos užtikrinimas žiem? ar maisto ruošimas. Tolesnis bandymas ?gyvendinti ES klimato kaitos politikos tikslus kelia gr?sm? europie?i? energetiniam ir finansiniam saugumui. Nenorime gr?žti ? laikus, kai Europos šeimos nebuvo tikros, kas j? laukia ateityje.
Peticij? galima paremti ir pasirašyti ?ia: