REMK NORMALI? ŽINIASKLAID?!
Kol 266-asis Petro ?p?dinis Gemelli ligonin?s palatoje kovoja su mirtimi, du žem?s galingieji – Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas – derasi d?l Ukrainos ir Europos ateities.
Akivaizdus Jungtini? Valstij? prezidento ir Rusijos Federacijos vadovo dialogas iš tikr?j? yra parodomoji akcija. Amerikos prezidento tikslas – sukurti preferencin? aš? su Rusija, kad ji b?t? atskirta nuo Kinijos, kuri yra pagrindin? Jungtini? Valstij? priešinink? pasauliniu mastu. V. Putino strateginis tikslas, atvirkš?iai, yra pakenkti transatlantiniam aljansui, siekiant atskirti Europ? nuo Jungtini? Valstij? ir susilpninti Vakarus. Abu lyderiai yra ?sitikin? savo valstybi? imperine misija. Savo inauguracin?je kalboje Baltuosiuose r?muose 2025 m. sausio 20 d. D. Trumpas išreišk? Jungtini? Valstij? „akivaizdaus likimo“ pasaulyje id?j? formuluote „Pirmiausia Amerika“.
Savo ruožtu V. Putinas visada reišk? nor? sugr?žinti Rusij? ? Soviet? S?jungos, kurios iširim? jis visada laik? „didžiausia šimtme?io geopolitine katastrofa“, ribas ir ?takos sferas.
Skirtumas tarp ši? dviej? vizij? gl?di ne tik tame, kad Trumpo strategij? d?l Ukrainos jo patar?jai pareng? pastarosiomis savait?mis, o Putino strategija išreiškia nuoseklum? asmens, kuris Rusijos Federacijai vadovavo dvidešimt penkerius metus. Pagrindin? asimetrija yra ta, kad D. Trumpo planas, pasižymintis šiurkš?iu realizmu, politik? interpretuoja kaip galios žaidim?, kintant? pagal pozicijas pasaulinio dominavimo šachmat? lentoje. Šioje perspektyvoje Ukraina gali tapti derybine fig?ra, priklausan?ia nuo didži?j? valstybi? interes?.
Tuo tarpu V. Putinas laikosi tam tikros istorijos filosofijos, išd?stytos jo 2021 m. liepos 12 d. kalboje Valdajaus klube ir daugelyje kit? dokument?. Jo geofilosofin?je vizijoje Ukrainai lemta b?ti absorbuotai teritorijos, kalbos, kult?ros ir religinio tik?jimo poži?riu Rusijos, kuri atsigauna ne tik iki savo sen?j? sien?, bet vis? pirma d?l savo naujos imperin?s misijos prieš mirštan?ius Vakarus.
V. Putinas samprotauja apie visuotin? civilizacij? susid?rim?, o D. Trumpas – apie s?lyginius politinius ir ekonominius interesus. Ta?iau abu remiasi melu. Putinas savo pasakojim? grindžia falsifikacija, neigian?ia tikr?j? Kijevo kilm?, kuris per vis? istorij? priklaus? krikš?ioniškajai viduramži? civilizacijai, o ne Maskv?n? Rytams. D. Trumpas nori pateisinti savo politin? pos?k? neigdamas ties? apie Rusijos agresij? prieš Ukrain?, kuri prasid?jo 2014 m. aneksavus Krym?.
Europos lyderiai sunerim?: demokratij? veidmainyst? d?l žmogaus teisi? ir taut? apsisprendimo v?l žlunga. Šiandien nuo V. Putino iki D. Trumpo, taip pat nuo Xi Jinpingo iki R. Erdogano galioja tik vadinamasis „stipresniojo ?statymas“, kur? suformulavo At?n? istorikas Tukididas. Penktojoje savo „Peloponeso karo istorijos“ knygoje, skirtoje ilgo konflikto, kuriame V a. pabaigoje Sparta stojo prieš At?nus, ?vykiams, Tukididas pasakoja apie At?n? ambasadori? dialog? su nedidel?s Melo salos, apgultos ?sp?dingo At?n? laivyno, ambasadoriais. Melo gyventojai atsisak? b?ti valdomais At?n? ir buvo negailestingai sunaikinti. Taigi, patvirtin?s, kad ?statymas galioja tik tarp t?, kurie yra vienodos j?gos b?kl?s, Tukididas tvirtina, kad egzistuoja gamtos d?snis, taip pat priimtas diev?, pagal kur? stipresnis teis?tai pavergia silpnesn?.
Tukidido teiginyje yra tiesos. Gamtos reginys mums visada rodo j?gos vyravim?. Ta?iau darant prielaid?, kad gamtoje vyrauja stipresniojo d?snis, kyla tam tikr? klausim?: Iš ko susideda j?ga? Ir ar tikrai j?ga visada neatsiejama nuo teisingumo? Vienintel? teising? atsakym? ? šiuos klausimus pateikia aristotelin?-tomistin? philosophia perennis ir pirmiausia Katalik? Bažny?ios mokymas, aiškinantis, kad pirmenyb?, kuri? protingas žmogus priskiria tiesai ir teisingumui, n?ra iliuzin? abstrakcija. Žmogus iš ties? turi antgamtin? gyvenim?, kurio pradžia yra malon?, tikrov?, pranokstanti ir viršijanti vis? prigimt? ir ?vesdinanti mus ? dieviškosios ir nesukurtosios b?ties srit?. Štai kod?l šventasis Tomas gal?jo rašyti, kad menkiausias dalyvavimo pašven?iamojoje malon?je laipsnis, vertinant vos vien? asmen?, yra pranašesnis už visos visatos prigimtin? g?r? (Summa Theologiae, I-II, 113, 9 ad 2).
Tas, kuris skaito žmonijos ?vykius vien materialin?s j?gos šviesoje, samprotauja panašiai kaip Stalinas, kuris Jaltoje, kai kažkas jam nurod? Pijaus XII reikalavimus d?l Europos s?rangos, paklaus?: „Kiek divizij? turi popiežius?“. Ta?iau 1953 m., paskelbus apie soviet? lyderio mirt?, Pijus XII, kaip sakoma, pasteb?jo vienam iš savo patik?tini?: „Dabar Stalinas pamatys, kiek mes ten, viršuje, turime divizij?!“
Paskutinis žodis visada priklauso Dievui, prieš kurio teism? stoja kiekvienas žmogus, net popiežius. Štai kod?l popiežius Pranciškus, Kristaus vietininkas, šiandien yra viso pasaulio katalik? mald? objektas. Svarbiau yra ne jo k?no, bet sielos, kuri stovi prie amžinyb?s slenks?io, sveikata. Katalik? maldos šiuo metu taip pat susijusios su Bažny?ios ateitimi, nuo kurios priklauso pasaulio visuomen?s ateitis b?tent d?l dvasin?s tvarkos viršenyb?s prieš prigimtin?.
Dvasios viršenyb? materijos atžvilgiu mums sako, kad taika ne?manoma be pagarbos prigimtin?s ir dieviškosios teis?s principams, kuri? negalima nebaudžiamai pažeisti. „Iš tikr?j? žinome, – persp?jo Pijus XII, – kad tai, kas daroma be dieviškojo patepimo, yra nepakankama ir nevaisinga, pagal psalmininko skelbiam? nutarim?: „Jei Viešpats nestato nam?, veltui dirba tie, kurie juos stato“ (Optatissima pax, 1947 m. gruodžio 18 d.)“.
Pasak Šventojo Rašto, tas, kuris klausosi Išminties balso, „teis tautas“ (Sir 4, 16). O Išminties balsas mums sako, kad tikroji ir vienintel? visat? judinanti j?ga yra ne ekonomika, kariuomen? ar energetikos pramon?, bet dvasin?. Kas semiasi šios j?gos iš Dievo, Dangaus ir žem?s K?r?jo bei valdovo, tas nieko nebijo. D?l šios priežasties tikras katalikas šiandien neleidžia sav?s suvilioti jokiam politiniam lyderiui ar ideologijai, bet žodžiais ir darbais siekia ištikimyb?s Evangelijai ir jos ?statymui. Jo š?kis – pirmiausia Dievas! Tik Dievas!
pagal www.katalikutradicija.lt