HomeBažnyčiaŠventasis Patrikas – dangiškasis Airijos glob?jas

Šventasis Patrikas – dangiškasis Airijos glob?jas

REMK NORMALI? ŽINIASKLAID?!

Kovo 17 dien? viso pasaulio airiai (ir ne tik airiai) atšvent? Šv. Patriko, dangiškojo Airijos glob?jo ir krikštytojo, dien?.

Nors Šv. Patriko vardas yra siejamas su Airija, bet jis gim? 389 metais, Anglijos šiaur?je, kilmingo brit? kelto Calpurnia šeimoje, kuris buvo ne tik diakonas, bet ir ?jo miesto pareig?no pareigas rom?n? tarnyboje.

Iki 410 met? Britanija, kuomet iš ten buvo išvesti rom?n? legionai, buvo viena iš Romos imperijos provincij?. Jo motinos vardas buvo Koncessa ir ji buvo artima Martino Tursko giminait?.

Patriko senelis taip pat buvo kunigas – Poteet. Ties? sakant, naujagimiui berniukui dav? gan? keist? keltišk? Sukkato vard?, o jo krikšto vardas buvo lotyniškas – Mahon.

Kartu su dviem seserimis Mahon mok?si namuose ?prast? to meto moksl? – lotyn? kalbos, istorijos ir Švento Rašto. Jam neg?da buvo prisipažinti, kad b?damas šešiolikos met?, nebuvo labai pamaldus.

405 metais ?vyksta tai, kas palaipsniui, bet labai drastiškai, kei?ia jo vis? gyvenim?. Airijos piratai, kuri? pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo pl?šimai ir prekyba vergais, užpuola turting? Calpurnia vil?, kurios vaikus, ?skaitant ir Mahon, pl?šikai pagrobia ir išveža ? Airij?.

Airijoje Mahon buvo parduotas vienam vietos gen?i? vadui, kuris, tarsi pasity?iodamasis iš aristokratiškos jaunuolio kilm?s, dav? jam pravard? Cothrige, kuris vietine tarme reiškia „kiln? žmog?“.

Laikui b?gant, šis pravard? asimiliavosi ? lotynišk? vard? Patrick (Patricius), nes tur?jo t? pa?i? reikšm?. Patrikas šešerius metus gyveno nelaisv?je. Ta?iau jaunuolis, atsid?r?s svetimoje šalyje ir dar nelaisv?je, nepal?žo dvasia. Met? išbandymai, praleisti Airijoje, tapo jam dvasin?s brandos ir maldos pažinimo metais.

Dievas neapleido jo einant šiuo išbandymo keliu – sapne paslaptingas balsas jam pasak?, kad pakrant?je jo laukia laivas – jaunuoliui šito pakako, jis atsik?l? ir nu?jo ten, kur kviet? balsas. Kur? Jis ir pats turb?t tiksliai n? nežinojo, kur jis eina. Netur?damas pinig?, nesijausdamas saugus svetimoje šalyje, kurioje, jeigu sugaudavo b?gl? verg?, jo laukdavo bausm?, ta?iau Patrikas, vedamas Dievo balso, pasuko link j?ros, nueidamas p?s?iomis ne vien? šimt? myli?.

Ten, kur jis at?jo, jo iš tikr?j? lauk? parengtas kelionei laivas, Ta?iau kapitonas kategoriškai atsisak? paimti j? ? laiv? – Patrikas netur?jo nei vieno cento, kad gal?t? sumok?ti už kelion?. Bet … argi ne pats Viešpats ved? savo tarn?? Karšt? jaunuolio mald? Dievas išgirdo – jis sutinka dirbti bet kok? darb? laive ir kapitionas j? paima. Laivas pamažu tolo nuo Airijos krant?, ta?iau ši šalis paleido j? tik labai trumpam.

Patrikas atsiduria Galijos žemyne, nuniokotame kar? ir maišt?. Prasideda naujas jo klajoni? metas, toli nuo gimtosios žem?s, ? kuri? sugriš pra?jus ilgiems septyneriems metams. Išvaik?ioj?s skersai ir išilgai vis? Galij?, Patrikas atsiduria Lerín saloje, ?sik?rusioje už keletos myli? nuo Kan? miesto centro.

?ia V amžiaus pradžioje buvo ?sik?r?s garsus vienuolynas, apgyvendintas daugiausia vienuoli?-kelt?, kur buvo griežtai laikomasi ryt? šali? ?stat?. B?tent ?ia apsigyveno šv. Vikentijus Lerinskis (+450 metais), garsus šviet?jas ir teologas, kuris, visai tik?tina, gal?jo b?ti Patriko mokytoju.

Po keleri? met? nebuvimo, Patrikas gr?žta ? Britanij? ir v?l atsiduria tarp savo gimini? ir ten, vien? nakt?, jis pamato vyro, vardu Viktoras, vizij?, tarsi at?jusio iš Airijos ir atnešusio daugyb? rankraš?i?. Vien? iš j? – „Airi? balsas“, jis padav? Patrikui. Ir daugyb? bals?, atsklindan?i? iš Vakar? pakrant?s, bet susiliejusi? ? vien? galing? bals?, skelb? jam: „Mes raginame tave, šventas jaunuoli, kad tu ateitum ir v?l b?tum su mumis“.

Patrikas n? akimirkos neasuabejojo – jis suprato, Kas ir kur j? kvie?ia. Nesunku ?sivaizduoti, koks sielvartas ap?m? artimuosius, kurie net nesp?j? pasidžiaugti po daugelio met? gr?žusiu Patriku, tur?jo v?l su juo atsisveikinti. Jis tur?jo juos palikti ir sugr?žti ten, iš kur jam vos pavyko pasprukti. Bet atsitiko taip, kaip dažniausiai ir atsitinka švent?j? gyvenime – ko nesupranto artimieji, t? puikiai suprato Patrikas – jis daugiau niekam nepriklaus?, išskyrus Diev?.

Neteisinga b?t? teigti, kad to meto Airija buvo visiškai pagoniška šalis – kai kuriose provincijose jau buvo ?sik?rusios ir krikš?ioni? bendruomen?s, ir Evangelijos žodis buvo skelbiamas, tiesa, gal ne taip garsiai, bet jis buvo žinomas. Ta?iau visi, kurie išdr?sdavo vykti ten ir skelbti Kristaus žod?, tur?jo b?ti labai stipr?s.

Patrikas ne iš karto sugr?žta ? Airij?. Iš pradži? jis užsuka ? Galij?, kur Oserro mieste susitinka su šv. Hermanu, vyskupu-misionieriumi, ?d?jusiu daug pastang?, krištijant britus. Patrikas kur? laik? pas j? mok?si, o v?liau buvo ?šventintas ? diakonus.

Jis skuba kiek galima grei?iau pasiekti ? Airij?, ta?iau bažny?ia nusprendžia kitaip ir ? Airij? nusiun?ia kit? misionieri? – Paladij?, kuris, pra?j?s visus mokymus, buvo ?šventintas vyskupu. Ta?iau jo misija Airijoje buvo trumpa ir nelabai s?kminga. Paladijus suserga ir gr?žta ? Britanij?, o netrukus ir miršta.

432 metais Patrikas, b?damas vyskupu, pagaliau išvyksta ? Airij?. Šalis buvo niokojama ir draskoma nesibaigian?i? gen?i? kar? ir nesantaik?, žmoni?, vadinusi? save karaliais. Visi jie buvo pagonys ir šv. Patrikas, pagaliau pasiek?s Airijos krantus, buvo gana nedraugiškai sutiktas. Ta?iau šiek tiek v?liau, nuoširdus jo kreipimasis ? Krist?, atkreip? vieno iš vietini? lyderi? d?m?s? ir jis padovanojo jam didel? klojim?, kuriame ir buvo ?kurta pirmoji bažny?ia.

Po to ?vykio šv. Patrikas su savo bendražygiais patrauk? ? buvusio šeimininko, kuris kažkada j? buvo pavert?s vergu, valdas. Valdov? ap?m? siaubinga baim?, nes galvojo, kad šv. Patrikas ateina jam atkeršyti. Pagoni? žyniai – druidai – išpranašavo jam, kad šv. Patrikas nugal?s, ir jis, pagautas išankstin?s baim?s, padeg? savo namus ir pats žuvo tose liepsnose.

Šv Patriko misija l?tai, bet užtikrintai prad?jo duoti vaisi?. Jis pats nei akimirk? neabejojo, kad jo gyvenimas ir veikla yra saugomi stiprios Viešpaties rankos, nors gyvenime jo tykojo nemažai pavoj?.

Jo misijai atkaliai priešinosi ne tik vietiniai lyderiai-karaliai, bet galinga kelt?-druid? kasta. Žyniai-druidai buvo laikomi dvasiniu elitu, kelt? civilizacijos aristokratais… Jie tur?jo didžiul? gali? ir ?tak?, jie kovojo su rom?nais, dalyvavo sukilimuose ir už?m? aukštus politinius postus.

Druidai Airijoje savo paslaptingus ritualus atlikdavo šventose girait?se, prie šaltini?. Žynius-druidus vienijo griežta hierarchin? sistema, jie iš tikr?j? tur?jo didel? politin? ir dvasin? valdži?. B?tent su tais žmon?mis ir teko susigrumti šv. Patrikui – nuo šios pergal?s priklaus? visos jo šventos misijos likimas.

Art?jant pirm?j? pamokslavimo met? pabaigai, Velyk? išvakar?se, šventasis išvyksta ? Tar? – sakralin? Airijos centr?, kur buvo aukš?iausiojo karaliaus b?stin? ir kuriam paklusdavo visi vadai. Karalius Loegayre, apsuptas kari? ir druid?, sutiko šv. Patrik? labai priešiškai nusiteik?s.

Padavimas byloja, kad žudikai, at?j? nužudyti švent?j?, savo akimis pamat? stebukl? – vos jie priart?jo prie šv. Patriko ir jo aštuoni? beginkli? palydov?, jis kreip?si Dangaus pagalbos ir nusteb? kariai pamat?, kad prieš juos stovi ne žmon?s, o ramiai žingsniuojanti elni? kaimen?.

Šv. Patriko himnas – „Elnio giesm?“ – išliko iki ši? dien?. Visi bandymai ?bauginti švent?j? buvo beprasmiai – kuklus vyras, kurio rankose tebuvo medin? lazda, kalb?jo su karaliumi dr?siai ir entuziastingai.

Šv Patrikas persp?jo karali? Loegayre, kad jis praras Dievo malon?, jeigu laikysis pagonyb?s ir priešinsis Evangelijai. Druidai, naudodami visus magiškus kerus, visais b?dais band? trukdyti šventajam, ta?iau jie buvo bej?giai prieš tikruosius stebuklus, kuriuos šv. Patrikas, padedant Šventajai dvasiai, nuolat darydavo.

Pasikartojo Moz?s dvasinio smurto istorija, kuomet jis kov?si prieš Egipto žynius, ta?iau šv. Patriko kova su druidais baig?si absoliu?ia jo pergale – karaliaus Loegayre ir visa jo šeima pri?m? krikšt?.

Gyvendamas Airijoje ir atlikdamas ?ia savo pergaling? žygdarb?, šv. Patrikas yra padar?s daugyb? stebukl?. Su juo vardu yra siejama legenda, kuomet jis išved? iš šalies visas nuodingas gyvates. Apie š? jo stebukl? byloja ir ikonografija.

Misionieriška šventojo veikla Airijoje truko ne vien? dešimtmet? ir per t? laik? jam labai daug pavyko nuveikti. Jis k?r? naujas bendruomenes ir ugd? dvasininkus. Jis palaimino daugyb? vyskup?, kurie s?kmingai ?jo tarnyst? ?vairiose Airijos bažny?iose.

Krikšt? pri?m? daug paprast? žmoni? ir klan? lyderi?. Airija pasipuoš? daugybe bažny?i? ir vienuolyn? – visa tai suvaidins labai svarb? vaidmen? skleidžiant krikš?ionyb? Europoje. ?ia kalbama ne tik apie Vakar? šalis, bet ir Ryt? Europos šalis.

Misionieri? misijos taps išskirtiniu kelt?, o ypa? Airijos vienuoli? bruožu, kurie, leisdamiesi ? piligrim? keliones, atves prie Dievo sosto t?kstan?ius siel?.

P?s?iomis, kartais plaukdami mažais savo darbo laiveliais, padarytais iš vyteli? ir perpint? oda, kartais irdamiesi žvej? luotais jie pasieks pa?ius tolimiausius ir atokiausius Europos žemyno kampelius.

JŠ pagal www.lietuvis.ie

Naujiausi straipsniai

Įsakymas kuris atvėrė kelią Amerikos energijai ir nutraukė „Naująją žaliąją apgaulę“

Donaldas Trumpas: Ir mes supaprastinome leidimų išdavimą naujiems energetikos ir kasybos projektams. Tai, kas anksčiau trukdavo dešimtmečius, dabar užtrunka 28 dienas. Pirmąją dieną pasirašiau vykdomąjį...

Europos Parlamentas siunčia prekybos susitarimą su MERCOSUR įvertinti ES teismui

Europos Parlamentas trečiadienį nubalsavo už tai, kad neseniai pasirašytas prekybos susitarimas su Pietų Amerikos bloku MERCOSUR būtų perduotas Europos Sąjungos (ES) aukščiausios instancijos teismui, taip...

Ateistas ir gėjus Harari mums piešia tokią ateitį: DI taps naujaisiais mūsų visuomenės asmenimis!

Ar dirbtinis intelektas (DI) gali tapti naujaisiais juridiniais asmenimis ir kaip tai pakeis mūsų religiją, kultūrą, ekonomiką ir tapatybę? Yuval Noah Harari Davose meta iššūkį...

Trampo kritika „žaliajai kursai = žaliajai apgaulei“ Davose: Europa moka katastrofišką kainą!

Donaldas Trumpas Davoso PEF forume pasmerkė Europos žaliosios politikos pasekmes: energetikos žlugimą, išaugusias kainas ir priklausomybę nuo vėjo malūnų, kurie, pasak jo, naikina ekonomiką ir...

Naujienos