REMK M?S? KOV? SU KAIRIAISIAIS LUNATIKAIS!
Iš paži?ros pats klausimas antrašt?je gali atrodyti absurdiškai. Tarsi tarp tautos ir valstyb?s b?t? prieštara. Maža to, tarsi tai – ne viena visuma. Vis tik, jei klaustume – kas iš ko ir kas d?l ko, – pirminis klausimas ?gaut? gili? prasm?. Atsakymai ? š? klausim? n?ra akivaizd?s ir juos verta pagvildenti.
Jei ži?r?sime ? šiandien vyraujant? istorijos ir politikos pasakojim?, kyla ?sp?dis, jog tauta save galutinai išpildo ir išbaigia savo sukurtoje valstyb?je, o suk?rus valstyb? joje ištirpsta. Lietuvi? gentys minimos iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštyst?s, v?lesniais laikais lietuvi? tautos gyvenimas aptariamas caro, kaizerio ar soviet? okupacijos laikais, bet k? žinome apie lietuvius Lietuvos valstyb?je? Kiek tauta lieka savarankišku subjektu? Ar ji save reprezentuoja tik per valstyb?, kuri – demokratijos ir praktin?s realyb?s poži?riais – visada buvo ir bus ?vairi? tautini? bendrij? bendrabutis? Visa, ko galima pasiekti, tai kad dauguma but? šiame bendrabutyje priklausyt? titulinei tautai. Bet b?dama bendrabu?iu, valstyb? stokoja tiek moralin?s, tiek politin?s teis?s kalb?ti vienos tautos vardu. Visi pilie?iai – lyg?s.
Vladas Putvinskis taut? ir valstyb? lygino su koja ir batu. Mykolas Riomeris skyr? etnin? ir pilietin? taut?. Antanas Smetona raš?, kad lietuvi? tauta yra valstyb?s k?r?ja, o tautin?s mažumos – jos pagalbinink?s. Visos šios mintys turi tam tikr? pagrind?. K? gi, pakalb?kime apie taut? pla?iau, nei leidžia kraujo ar kalbos ryšiai. K? tauta – ar ši? s?vok? suprastume etnine, ar pilietine prasme – šiandien gali? Konstitucija numato jai teis? valdyti save tiesiogiai arba per išrinktus atstovus. Bet ?ia pat ?kalti saugikliai nuo to, kad tauta save valdyt? tiesiogiai. Jai palikta tik rinkti tuos, kurie valdo. Tai – jau ne tauta. Net ne pilietin? visuomen?, kurios s?voka dabar spekuliuojama, kei?iant ja tautos s?vok?. Tai – tik elektoratas ir ne daugiau.
V. Putvinskis, kurdamas Šauli? s?jung?, siek? j? paversti karine lietuvi? tautos reprezentacija. Kas iš jos liko šiandien? Tik dar viena valstybin? institucija, kurios vadov? skiria valstyb?s Vyriausyb?. O jei vadovas pasirodo pernelyg savarankiškas – j? nušalina. K? tai turi bendro su šauli? k?r?jo vizija? Ne kažin k?. Dar vienas pavyzdys, kaip valstyb? perima iniciatyv? iš tautos – Kovo 11-osios eityn?s. 2009 m. grup? visuomen?s veik?j? prad?jo (anot kit? šaltini? – prat?s? ir ?teisino ankstesnes) Nepriklausomyb?s dienos eitynes. Regis, 2016 m. valdžia valstyb?s vardu suk?r? alternatyvi? eityni? tradicij?, išsigandusi vis augusio tautos eityni? populiarumo. Ar pirmin?s demonstracijos reng?jai padar? klaid?? Tikrai taip. Demonstratyvi s?saja su viena subkult?ra ir atsiribojimas nuo palaikan?i? politini? organizacij? š? rengin? marginalizavo.
Neži?rint to, faktas lieka faktu. Ir šiuo atveju valstyb? per?m? iniciatyv? iš tautos. O dabar valstyb? veržiasi ir ? kit? visuomen?s institut? erdves, pradedant šeima, baigiant bažny?ia. Nors Konstitucija ?sakmiai pabr?žia, kad vaik? aukl?jimas – išskirtinai šeimos prerogatyva, valstyb? nustato švietimo normas, kurioms didžiuma visuomen?s prieštarauja, pradedant lytiškumo ugdymo programomis. Bažny?ioms kol kas formaliai tebeleidžiama mokyti pagal savo kanonus, bet virš j? Damoklo kardu jau kybo Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis. Žinoma, anarchija n?ra teigiama alternatyva. Jei sakytume, kad svarbu tik tauta, bet ne valstyb?, prarastume teis? reikalauti iš tautini? mažum? bendrij? teritorinio ir pilietinio patriotizmo, o pa?i? lietuvi? b?tis savoje šalyje likt? Amerikos ind?n? ir Australijos aborigen? lygyje. Poži?ris – jei valstyb? valdo ne tie, tai jau ne mano valstyb? – pagimd? penkt?j? kolon? tarpukario Lietuvoje ir ?kvepia toki? kolon? šiandien.
Vis d?lto, nuo Vinco Kudirkos laik? Lietuvos valstyb?s k?r?jai mat? ši? valstyb? kaip erdv?, kurioje lietuvi? tauta gal?t? veikti, kurti ir klest?ti savarankiškai, kaip politinis subjektas. Suk?rus valstyb? tauta turi likti subjektu, kuris valstyb? pajungia sau, bet ne valstyb? pajungia taut?. Tegul tai bus pilietin? tauta, jei tik jos pagrind? ir daugum? sudaro etnin?. Be lietuviškojo tautinio prado Lietuvos valstyb? praranda prasm?. Tada n?ra skirtumo, ar priklausyti Briuseliui, ar Maskvai, ar kitam užsienio šeimininkui. Tautos interesas šiandien – išsaugoti suvereni? valstyb?. Europos S?junga gali b?ti tik valstybi? s?junga, bet ne s?jungin? valstyb?. Tokioje jau gyvenome. Ta?iau dar svarbesnis klausimas: kiek Lietuvos valstyb?je bus atstovaujama lietuvi? tautai? Taigi, valstyb? kyla iš tautos ir egzistuoja d?l tautos. Neatmetant istorini? tautini? mažum?, bet lipdant jas kaip raumenis aplink stubur?, kuris yra etnin? lietuvi? tauta.
Marius Kundrotas, Istorikas ir politologas, Krikš?ioni? s?jungos Valdybos narys
Pagal www.delfi.lt