Nepra?jus n? m?nesiui nuo naujojo pontifikato pradžios, popiežius Pranciškus grupei jaun? žmoni? Paragvajuje pareišk?: „Eikite ir darykite netvark?.“ M?slinga šv. Petro ?p?dinio pastaba. B?gant jo pontifikato metams tapome liudininkais, k? jis tur?jo omenyje. Metai po met? jis tes?jo savo pažad?.
O Bažny?ia nugrimzdo ? nereg?t? chaos?.
Prisiminkime klasikin? šv. Augustino taikos apibr?žim?:
tranquillitas ordinis (ramyb? tvarkoje). Popiežiaus Pranciškaus valdymo laikotarpiu nebuvo jokios tvarkos ir tikrai jokios ramyb?s. Sukr?timai sek? po sukr?tim?; šokas keit? dar didesn? šok?; dviprasmiškum? didino dviprasmiškumas. Kiekvien? epizod? sutikdavo tikin?i?j? katalik?
cri de coeur. Ne vienas prestižinis teologas, kitaip gars?jantis knyginiu atsainumu ir akademiniu rezervuotumu, pasirašin?jo po tarptautiniais pareiškimais, baimindamasis, kad popiežius Pranciškus puol? ? erezij?.
Geri katalikai jaut?si sutrik?.
Paskelbus jo pirm?j? enciklik? „Amoris Laetitia“, visuotin? Bažny?i? ap?m? šaltis. Atrod?, kad depozito saugotojas, leisdamas išsiskyrusiems ir antr? kart? susituokusiems katalikams priimti švent?j? Komunij?, kei?ia nuo seno galiojus? Bažny?ios mokym?.
Geri katalikai jaut?si sutrik?.
Popiežiaus apologetai išsijuos? dirbo, m?gindami ?kišti kvadratin? skyryb? kuoliuk? ? apvali? ortodoksijos skyl?. Nieko nepavyko. Žodžiai reišk? tai, kas juose parašyta. Popiežius Pranciškus taip pat neatsitrauk?.
Geri katalikai jaut?si sutrik?.
Popiežius Pranciškus nenuspaud? stabdži? ir oficialiame dokumente
Acta Apostolicae Sedis paskelb? pakartotin? pareiškim?, kuriuo abejotinam nukrypimui nuo tradicin?s doktrinos apie santuok? suteik? kvazimagisterin? pritarim?. Šis pavojingas pripažinimas pagreitino dabar jau istoriškai gars? vadinam?j? Dubijos kardinol? – Walterio Brandmüllerio, Raymonde‘o Burke’o, Carlo Caffarros ir Joachimo Meisnerio – ?sikišim?. Toks r?pestingas ne vieno, o keturi? garsi? kardinol? prašymas paaiškinti doktrin? buvo kažkas naujo. Atrod?, kad katalik? nerimas buvo pagr?stas. Ir jie lauk?. Ir lauk?. Po daugelio m?nesi? pontifikas pateik? atsakym?, bet jis buvo toks pat painus, kaip ir susijusi enciklika.
Geri katalikai jaut?si sutrik?.
Be to, popiežius Pranciškus buvo link?s taikyti drakoniškas drausmines nuobaudas. Net jo apologetai sutriko. Progresyvesni? paži?r? dvasininkai ilgai man?, kad šios priemon?s nemadingos „dialogiškoje“ Bažny?ioje. Ypa? pasižymin?ioje
laissez-faire sinodalumo atmosfera. Vis d?lto jis be paliovos baud?, tild? ir atleidin?jo vyskupus bei kunigus. Atrod? keista, kad tokio tariamo neteisimo popiežius elg?si kaip vienas iš labiausiai teisian?i?. Jo
modus operandi buvo panašus ? viduramži? popieži?. Maž? mažiausiai keista.
Geri katalikai jaut?si sutrik?.
Net ir nešališkiausias steb?tojas gal?jo pasteb?ti, kad popiežius Pranciškus mieliau m?gavosi ši? dien? ideologin?mis madomis, o ne nemadingu tik?jimo depozito griežtumu.
Geri katalikai jaut?si sutrik?.
N? vienas popiežius pastaruoju metu nebuvo pašalin?s tiek daug vyskup? iš savo vyskupij?, net ekskomunikuodamas iš paži?ros nekaltus kunigus. Atrod?, kad jo taikiklyje atsid?r? tik tie, kurie palaik? Apreikšt?j? mokym?. Tai buvo sunku pateisinti, turint galvoje jo pasyvum?, kai Vokietijos vyskupai ir kiti panaš?s prelatai visame pasaulyje demonstravo atkritim? nuo tik?jimo.
Geri katalikai jaut?si sutrik?.
Katalikai kraip? galvas, kai jis ? Šventojo Petro bazilik? ?neš? pagoniškus stabus. Jis mielai priimdavo žinomus Bažny?ios priešus ? savo audiencijas ir propagavo progresyvias temas, tokias kaip ekologinis teisingumas ir transseksual? teis?s. Taip, ?traukime Bažny?ios priešus. Bet kaip su viešumu? Visi žino, kad nuotrauka verta daugiau nei t?kstantis žodži?.
Katalikus ap?m? sumišimas, nes jis rod? ne?prast? aistr? mažyt?ms, seksualin?ms nišin?ms mažumoms, tuo pat metu b?damas visiškai abejingas ištikimiems katalikams, ken?iantiems nuo bažnytini? sukr?tim?. ? galv? ateina vienas dramatiškas pavyzdys: Kinijos katalikai, tarp j? kardinolai, vyskupai ir pasaulie?iai, kurie šiuo metu ken?ia persekiojimus ir p?va požemiuose.
Geri katalikai jaut?si sutrik?.
Apstulbimas ap?m? katalikus, kai jis propagavo religij? lygyb? ir klaidingai aiškino, kad tautos neturi teis?s ginti savo sien? nuo svetimšali?. Jis trimituodavo apie ?vairias kairiosioms partijoms brangias temas ir dažnai peikdavo katalikus d?l pernelyg didelio „prozelitizmo“, palikdamas juos apstulbusius. Kieno ?galiojimais jie tur?t? vadovautis – Kristaus ar jo?
Ir v?l atrod?, kad už nesutikim? atlyginama, o už ištikimyb? baudžiama. Popiežius Pranciškus atrod? pasiryž?s užgniaužti bet kok? autentiško tik?jimo augim?.
Geri katalikai jaut?si sutrik?.
Didžiausi? nerim? k?l? jo nesiliaujantis puolimas prieš tradicines Mišias, kurios dabar Bažny?ioje plinta ne?tik?tinu grei?iu. Jud?jimas už tradicines Mišias tampa gausi? šeim?, tvirtos ištikimyb?s tik?jimui ir daugyb?s pašaukim? ? kunigyst? bei religin? gyvenim? namais. Nuošird?s katalikai buvo suglum?, kai popiežius Pranciškus sureng? visišk? pogrom? prieš grup? katalik?, kurie rod? didžiausi? pagarb? jo tarnystei ir bes?lygišk? ištikimyb? katalikiškai doktrinai.
Ši naikinanti programa reišk? ryžting? ir ryšk? l?ž? tiek su
Ecclesia Dei Adflicta, tiek su
Summorum Pontificum, jo pirmtak? ištaisytais Montinio/Bugninio draudimais sen?j? Tradicini? Miši? atžvilgiu.
Jis buvo aiškiai prisiriš?s prie diskredituotos liturgin?s paradigmos, kuri veik? kaip XX a. pirmosios pus?s laukini? sekuliarizmo motyv? neš?ja. Kaip tik tuo metu, kai ?m? formuotis Jono Pauliaus ir Benedikto liturgijos perkvalifikavimas, popiežius Pranciškus nusprend? j? palaidoti.
Geri katalikai jaut?si sutrik?.
Kalba po kalbos jis piktinosi seminaristais ir kunigais, kurie pirmenyb? teik? klasikiniam drabužiui per švent?sias Mišias arba sutanai. Ir v?l keista. Pirma, kad jis mielai užgož? nauj? seminarist? ir k? tik ?šventint? kunig? entuziazm? (kuri?, jei nepasteb?jo, labai tr?ksta). Antra, jis išreišk? neslepiam? paniek? šimtme?iais Bažny?ioje gyvavusiai liturginei išraiškai.
Geri katalikai jaut?si sutrik?.
Jis skatino vyskupus, kurie prieš tradicines tik?jimo apraiškas ?m?si represyvios disciplinos ir kartu agresyviai propagavo tik?jimui prieštaraujan?ias ideologijas. Popiežius Pranciškus pritar? naujoms liturgin?ms formoms, pavyzdžiui, Amazonijos apeigynui, kuris maž? mažiausiai užgož? tik?jim?. Atrodo, kad popiežius Pranciškus mus paliko užgriuvusioje šachtoje, iš kurios išsikasti galima tik šaukšteliais.
Geri katalikai jaut?si sutrik?.
Popiežius Pranciškus iš ties? ištes?jo savo pažad? „sukurti netvark?“. Su ta „netvarka“ at?jo ir taikos Bažny?ioje žlugimas. Prasid?jo frakcionizmas. Augo ?tampa. Nemažai katalik? pri?m? ekscentriškas sedevakantizmo id?jas.
Ta?iau viena didžiausi? šio laikotarpio tragedij? yra tyla. Ganytoj? tyla. Ken?iantys katalikai žvelg? ? juos ieškodami patarimo, o sulauk? neaiški?, išskydusi? pamokym?. Ganytojai arba apskritai veng? kalb?ti apie neramumus, arba intonavo „viskas gerai“. J? g?dinga tyla paliko Kristaus „mažut?lius“ bej?giškai klajoti, brendant pro doktrinin?s sumaišties sukeltus plyšius. Ar istorija su šiais nebyliais prelatais pasielgs taip, kaip su vyskupais Henriko VIII laik? Anglijoje ar 1930 met? Vokietijoje?
Geri katalikai jaut?si sutrik?.
Nors daugelis katalik? jaut?si dreifuojantys nesusipratim? j?roje, Dievo malon? išsilaik?. ?sp?dingas skai?ius žavi? katalik? leido laisvam kritimui išstangrinti savo tik?jim?. Su didvyrišku atkaklumu jie liko ištikimi nekintamam Motinos Bažny?ios mokymui ir amžinoms pamaldumo praktikoms. Ateities kartos plos šioms didvyriškoms sieloms ir rašys jas šlovinan?ius testamentus. Jie buvo ištikimi, kai neištikimyb? buvo karalyst?s moneta.
Ar gal?jo juos ?kv?pti paveiki T. S. Elioto Keturi? kvartet? poezija: „Mums yra tik bandymas, / visa kita – ne m?s? reikalas“?
Arba, galb?t, šv. Džonas Henris Niumanas, sakydamas savo tvirtus žodžius:
„Krikš?ionyb? nuo pat pradži? yra tik viena b?d? ir sutrikim? virtin?. Kiekvienas šimtmetis panašus ? kit?, ir tiems, kurie jame gyvena, atrodo blogesnis už visus prieš tai buvusius laikus. Bažny?ia nuolat serga, religija, regis, vis labiau nyksta, vyrauja skilimai, tiesos šviesa g?sta. Jos šalininkai išsibarst?. Kristaus reikalas nuolat išgyvena paskutin? agonij?… Ta?iau Bažny?ia panaši ? Nojaus ark?, kuri nesustabd? ir nesunaikino tvano, bet plauk? pasroviui, išsaugodama žmoni? gimin?s viltis savo trapiame plane.“
Visi melskim?s už nemirting? popiežiaus Pranciškaus siel?. Pagarbiai laikykim?s devyni? dien?, skirt? jo palaik? laidotuv?ms. Mišias po Miši? aukokime už jo laiming? poils?.
Ta?iau po viso to popiežius Pranciškus vis dar palieka mus sutrikusius.
Bet ne Dievas.
Autorius: Kun. John A. Perricone Versta iš: Crisismagazine.com
Pagal www.katalikutradicija.lt
Like this:
Like Loading...
Related
