Ponas meras, matyt, nori pasikviesti demonus iš anapus, kad šie jam padėtų. Paprastai tokia demonų „pagalba“ būna trumpalaikė – ji greitai išnyksta į nebūtį ir galiausiai palieka tik tuštumą. Deja, šiuo atveju susiduriame su vietos valdžios demoninių jėgų afirmacija, kuri gali užtraukti Dievo bausmę šiam miestui.
REMK MŪSŲ KOVĄ SU KAIRIAISIAIS LUNATIKAIS!
Tai dar labiau smerktina, nes taip išniekinamas garbingas šio miesto vardas, kurio šaknys siejasi su marijonų kongregacija – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kongregacija – ir per ją su Dievo Motinos kultu. Būtent čia, atrodo, slypi velnio pagunda – užtraukti nelaimę miestui, pašvęstam Marijai.
Tarp organizacijų, turinčių savo „Helovino stendus“ parke, yra ir LSDP. Iš esmės nestebina, kad socialdemokratija sugrįžo prie savo demoniškų šaknų.
Piktžodžiaujantis blogio sūnų suvažiavimas Vilniuje. Melskime, kad Dievo bausmė nepasiektų Lietuvos!
Tamsos šventė vietoje šventųjų atminimo
Pastaraisiais metais vis labiau įsigali vadinamoji „Helovino“ tradicija, kurią kai kas pristato kaip kūrybišką rudens šventę. Štai ir Marijampolėje su džiaugsmu švenčiamas „Šviečiančių moliūgų parkas“, kupinas raganų, burtų ir kitos pagoniškos simbolikos. Deja, už šių žibintų šviesos slypi dvasinė tamsa.
Helovinas nėra nei lietuviška, nei krikščioniška šventė. Tai iš Vakarų atėjusi tradicija, kilusi iš senovės keltų mirusiųjų kulto ir šiandien pavirstanti vaikų bei suaugusiųjų flirtu su mirtimi, demonais ir piktosiomis dvasiomis. Šią dieną, kai Bažnyčia ragina melstis už mirusiuosius ir švęsti Visų Šventųjų iškilmę, viešosios erdvės užpildomos kaukėmis, raganomis ir velniška simbolika.
Helovinas – tai blogio sutramdymas!
Ar tikrai norime, kad mūsų vaikai tapatintų šviesą su moliūgo kaukės grimasa, o džiaugsmą – su baisių būtybių vaizdiniais? Ar tikrai verta keisti tikėjimo paveldą į importuotą pseudošventę, kuri tamsos simbolius pateikia kaip „linksmybę“?
Tikroji šviesa sklinda ne iš moliūgų, bet iš Kristaus, kuris nugalėjo mirtį. Vietoj raganų karnavalų verta prisiminti mūsų tautos tradiciją – Vėlinių vakarus, kai uždegame žvakelę už išėjusiuosius ir tyliai pasimeldžiame.
Tegul rudens vakarai Lietuvoje nušvinta maldos ir atminimo šviesa, o ne svetimų kultų šešėliais. Tegul malda bus atsilyginimas už šių baisių instaliacijų šventvagystę ir už tai, kad Marijampolės valdžia ateityje atsisakytų tokių veiksmų.
REMK MŪSŲ KOVĄ SU KAIRIAISIAIS LUNATIKAIS!
www.kontrastas.info/facebook.com