Ar Latvija taps pirmąja ES valstybe, denonsavusia Stambulo konvenciją? Šią iniciatyvą sutelktinai palaikė prigimtinę šeimą ginančios Latvijos nevyriausybinės organizacijos, taip pat didžiausios krikščioniškos Latvijos Bažnyčios. Akivaizdu, jog tai buvo gerai koordinuota iniciatyva. Klausimas grįš į Latvijos Seimo salę jau šį penktadienį galutiniam balsavimui. Yra didelė tikimybė, jog Latvija taps pirmąja ES šalimi, kuri denonsavo Stambulo konvenciją.
Pasiūlymą Latvijos Seime pateikė opozicijoje esanti partija „Latvija pirmiausia” („Latvija pirmajā vietā“ (LPV). Už pasiūlymą denonsuoti konvenciją Latvijos Seime balsavo 52 iš 84 balsuoti užsiregistravusių parlamentarų, priklausančių opozicinėms „Jungtinio sąrašo“ (Apvienotais saraksts, AS), Nacionalinio susivienijimo („Nacionālā Apvienība“, NA), „Latvijos pirmiausia“ ir „Stabilumas!“ (Stabilitātei!, ST!) frakcijoms, bei valdančiąjai „Žaliųjų ir valstiečių sąjungai“ (latv. „Zaļo un Zemnieku savienība“, ZZS).
Negana to, iniciatoriams pavyko pasiekti, jog sprendimas dėl Latvijos pasitraukimo iš Stambulo konvencijos būtų svarstomas skubos tvarka. Tai reiškia, jog tam, kad būtų priimtas sprendimas denonsuoti konvenciją, pakaks dviejų balsavimų.
Šią iniciatyvą sutelktinai palaikė prigimtinę šeimą ginančios Latvijos nevyriausybinės organizacijos, taip pat didžiausios krikščioniškos Latvijos Bažnyčios.
Akivaizdu, jog tai buvo gerai koordinuota iniciatyva. Klausimas grįš į Latvijos Seimo salę jau šį penktadienį galutiniam balsavimui. Yra didelė tikimybė, jog Latvija taps pirmąja ES šalimi, kuri denonsavo Stambulo konvenciją.
Lietuvoje pasigirdo balsų, verkiančių dėl to, jog Lietuvoje niekas nerodo panašios iniciatyvos. Tad verta atsakyti į klausimą, ar panaši iniciatyva galima Lietuvoje?
Pirmiausia, skiriasi Lietuvos ir Latvijos kontekstas. Skirtingai negu Latvija, Lietuva nėra ratifikavusi Stambulo konvencijos.* T.y. nėra ką denonsuoti. Mes turime prezidentės D.Grybauskaitės dekretą, kuriuo Stambulo konvencija yra pateikta ratifikuoti Seimui. Seimas šį dekretą yra padėjęs į stalčių. Grąžinti jo savarankiškai Prezidentui jis negali. Vienintelis asmuo, kuris galėtų šioje sitaucijoje kažką padaryti, yra Prezidentas Gitanas Nausėda.
Taigi, Lietuvoje galimas basavimas dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, bet ne jo denonsavimo. Teoriškai yra galima bandyti atmesti Stambulo konvenciją per balsavimą dėl jos ratifikavimo, bet turint omeny politinę konsteliaciją Seime, tokiam žingsniu gali ryžtis tik politinis avantiūristas.
Latvijos stiprybė yra net kelios Seime esančios partijos, pasisakančios už tradicines vertybes ir palaikančios prigimtinį asmens ir šeimos sampratą. Tai lėmė keli faktoriai: pirma, Latvijos visuomenė yra konservatyvesnė negu Lietuvos, antra, opozicinių partijų lauke yra mažiau susikaidymo, trečia, Latvijos rusai, pasižymintys tradicine vertybine orientacija, sudaro gana didelę rinkėjų bazę.
Visų šių faktorių Lietuvoje nėra. Skirtingai negu Latvijoje, Lietuvoje jau vienerius metus vyko opozicinių partijų pjautynės, kuriose pagrindiniu smuiku griežė V. Radžvilo vadovaujamas Nacionalinis susivienijimas. Rezultatas akivaizdus: jei latviškas NS analogas Seime turi dvylika mandatų, tai – lietuviškas – tik vieną. Reikia tikėtis, jog su vairininko šioje partijoje pasikeitimu vietoje alternatyvios dešinės skaldymo prasidės jos konsteliacija, kas būtų labai naudinga Lietuvos politinei sistemai.
Nes dabar žvelgiant į Lietuvos Seimo sudėtį, akivaizdu, jog Lietuvoje, skirtingai negu Latvijoje, šiuo metu nėra realių prielaidų, jog tokia inicatyva gali būti sėkminga. Jei Latvijos parlamente turime net keturias frakcijas (tris opozicijoje ir vieną pozicijoje) kurios in corpore nusiteikę palaikyti tradicines vertybes, tai Lietuvos Seime tokių yra dvi (Lietuvos valstiečių žaliųjų – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Nemuno aušros frakcijos**).
Esamoje situacijoje, maksimumas, ką galima padaryti, tai tikėtis sanitarinio kordono prieš prigimtinei teisei prieštaraujančias iniciatyvas. In fact, tai, kas realiai galima, jau yra padaryta: šios dvi frakcijos yra valdančiojoje koalicijoje, o viena iš jų – LVŽS-KSŠS – valdo Teisingumo minsteriją, per kurią einą pagrindiniai prigimtinei teisei prieštaraujantys projektai.
Taip pat priminsiu, jog LVŽS-KŠS, eidama į valdančiąją koaliciją su socialdemokratais, išsireikalavo, jog koalicinėje sutartyje būtų numatytos teisėkūrinės iniciatyvos, kurių jie jokiais būdais nepalaikys. Taigi, skirtingai negu Latvijoje, išmesti valstiečių iš koalicijos, teisinio pagrindo koalicijos partneriai socialdemokratai neturi.
Kitame įraše pasidalinsiu pagrindiniais teisiniais argumentais, kuriuos Latvijos opozicija naudoja siekdama, jog būtų denonsuota Stambulo konvencija. Jų prireiks ir mums, kai turėsime pakankamai jėgų šį klausimą imti už ragų.
Ramūnas Aušrotas
www.kontrastas.info/facebook.com