Nemaniau, kad kada girsiu Nerijaus Mačiulio siūlymus, bet…reikia jį pagirti už tai, kad LRT forumo laidoje pateikė drąsų siūlymą – už kiekvieną vaiką suteikti papildomą balsą rinkimuose.
REMK MŪSŲ KOVĄ SU KAIRIAISIAIS LUNATIKAIS!
Tiesą sakant, tai, kad pusė žmonių net nedalyvauja rinkimuose, rodo, kad balso teisė jiems nėra toks jau svarbus dalykas. Todėl tai, ką siūlo Mačiulis, realaus gimstamumo nepadidintų. Bet tai galėtų būti viena iš priemonių keisti mūsų mąstymo paradigmą. Be to, tai puiki proga pažvelgti plačiau.
Mačiulis siūlo skatinti gimstamumą: už kiekvieną vaiką norėčiau papildomo balso rinkimuose!
Posūkis į gimstamumo skatinimą turi būti visuotinis, o ne remtis kokia viena ekonomine paskata, kitaip tai bus pinigai į balą. Tai štai jums kelios radikalios idėjos nuo manęs. Laikykite jas ne galutiniais teiginiais, o paskata diskusijai, bandymu pramušti politinio korektiškumo sieną. Net neabejoju, kad susilauksiu kritikos, bet visiškai nebijau kalbėti nebiurokratiškai ar neatsargiai, nes kuomet politikai tampa biurokratais, politika tampa…nykuma. Reikia ir pabrėžti, kad tai yra mano asmeniniai, o ne Nacionalinio susivienijimo siūlymai. Nors kai kurie iš šių siūlymų jau yra NS programoje, o ir manau, kad partijos programą toliau reikia vystyti šia linkme, vis tik didžioji dalis pasiūlymų yra nauji ir laikytini mano asmenine nuomone.
– Keisti valstybės paskatų kryptį nuo pastangų kuo greičiau motiną grąžinti į darbo rinką prie pastangų kuo ilgiau motiną išlaikyti prižiūrinčią vaikus. Galiausiai pasirinkimas visada motinos, jokios prievartos nėra, bet valstybės paskatų kryptis turi būti tokia.
– Visos vaikus iki 18 metų auginančios motinos turi gauti vidutinį atlyginimą, šiuos 18 metų joms turi skaičiuotis senatvės stažas. Užauginus iki 18 metų tris vaikus, tokiai moteriai užtikrinama pensija, nebereikia sukaupti 34 metų stažo.
– Jeigu motina prieš gimstant vaikui uždirbo didesnį nei vidutinį atlyginimą, pirmus du metus turi gauti 100% buvusio atlyginimo. Vėliau – vidutinį atlyginimą, bet jeigu gimsta kitas vaikas, vėl du metus gaunamas buvęs didesnis atlyginimas.
PASTABA: taikant tokį modelį, vienai moteriai, pasirinkusiai negrįžti į darbo rinką iki tol, kol jos vaikui sukaks 18 metų, valstybė per tuos 18 metų sumokėtų iki 1,4 mln. eurų. Jeigu tokia priemone pasinaudotų 20% moterų, 2024 m. gimdžiusių vaikus, t. y. 3800 moterų, tai valstybei kasmet kainuotų apie 290 mln., o per 18 metų 5,3 mlrd. eurų.*
– Lietuvoje finansiškai skatinamas smulkių verslų kūrimas regionuose, kaimo bendruomenių iniciatyvos. Bet labai dažnai kriterijai, pagal kuriuos atrenkami finansuotini projektai, būna surišti su „žalumu“, „tvarumu“, įvairia labai miglota kultūrine nauda. Na, ir puola visi naudoti kuo daugiau įmantresnių žodžių projektuose, įrodinėti, kokie jie bus žali, skatins žiedinę ekonomiką ir t. t. Tokių kriterijų reikia atsisakyti, pereinant prie to, kad šalia darbo vietų kūrimo būtų pirmiausia finansuojami tie projektai, kurie gerina/pritaiko aplinką šeimoms. Pirmenybė į šeimas, vaikus orientuotiems verslams ar bendruomenių iniciatyvoms.
– Papildant ankstesnę priemonę: turi būti skatinamas ne tik verslo ir bendruomenių iniciatyvos regionuose, bet ir kaip atskira rūšis vaikus auginančių bei niekur kitur nedirbančių motinų verslumo iniciatyvos. Taip būtų skatinama realizuoti savo talentus, nedirbant pilną darbo dieną, o tik dalį dienos, prioritetą teikiant vaikų auginimui.
– Jau pernai per rinkimus NS siūlyta idėja: kai pora susituokia, vyriausybė pasiūlo tam tikrą paskolą būstui įsigyti. Susilaukus pirmosios atžalos, jiems nurašoma trečdalis paskolos sumos. Susilaukus antro vaiko – grąžinama pusė likusios sumos, o gimus trečiam vaikui paskola visai nubraukiama.
– Reikia stabdyti būstų mažėjimą ir praktiką, kai statant daugiabučių kvartalus juose nekuriama pakankama viešoji infrastruktūra. Būtina nustatyti protingus reikalavimus minimaliam būsto dydžiui ir infrastruktūrai, uždraudžiant didžiają dalį butų daugiabutyje parduoti kaip butus, kuriuose gali gyventi tik viengungiai ar šeima be vaikų. Metai iš metų stebime tendenciją, kuomet nekilnojamojo turto plotas mažėja, o kainos auga itin greitai. Už brangiau perkame vis mažiau ploto. Be to, vystant didelius gyvenamųjų rajonų projektus, privaloma reikalauti iš vystytojų kurti šeimoms palankią erdvę: vystytojas turi numatyti mokyklas, darželius, pakankamą parkavimo vietų skaičių ir viešąsias erdves, kur būtų patogu leisti laiką su vaikais. Per dažnai tai apeinama.
– Galiausiai, vaikus auginančioms motinoms turi būti sudarytos lankstaus darbo, nedirbant pilną darbo dieną, galimybės. Siekdami, kad nemaža dalis moterų rinktųsi ilgesnį vaikų auginimą, o ne kuo skubesnį „grįžimą į darbo rinką“, sukurtume visą sluoksnį moterų, kurioms tarsi visiškai uždaromos darbo rinkos durys. Todėl specialiomis priemonėmis, lengvatomis verslui turėtų būti skatinamas moterų įdarbinimas nepilnai darbo dienai ar lanksčiomis darbo valandomis. Be to, tai turėtų tapti įprasta praktika viešajame sektoriuje.
Kodėl šios priemonės svarbios? Nes tai nėra paprastos ekonominės paskatos. Jos keistų mąstymo paradigmą, keistų valstybinius prioritetus ir naikintų pagrindines priežastis, kodėl jaunos šeimos Lietuvoje nesusilaukia vaikų. Darau prielaidą, kad šeimos ir specifiškai moterys susiduria su keliomis esminėmis klūtimis, kurios skatina nesusilaukti vaikų arba susilaukti jų itin vėlai. Ir šios priežastys nėra pinigų trūkumas čia ir dabar.
1. Saugumas ir užtikrintumas. Moterys – net tos, kurios labai nori daugiau vaikų, o gal net būti tuo, ką visuomenė paniekinamai vadina „namų šeimininkėmis“, susiduria su saugumo ir užtikrintumo dėl senatvės problema. Kadangi tokiu atveju šeimą greičiausiai išlaiko vyras, tai kas būtų vyrui mirus, sunkiai susirgus ar susižalojus, o galų gale ir tiesiog palikus šeimą? Be to, antrus motinystės „atostogų“ metus gaunama vos 40% buvusio atlyginimo, tad ir senatvės stažo kaupimas sulėtėja, o ką jau kalbėti apie tai, kad jeigu renkiesi vaikus auginti ilgiau, o gal ir visą laiką, tai apskritai negausi jokios pensijos. Mano siūlomos priemonės šią kliūtį susilaukti vaikų esmingai sprendžia.
2. Laisvė. Lankstumas ir laisvė yra ypatingai aktualu jaunajai kartai, dažnai net svarbiau už atlyginimo dydį. Žinia, gimus vaikui reikia pritaikyti savo gyvenimą ir atsisakyti tam tikros autonomijos. Tai atrodė savaime suprantama ankstesnėms kartoms, dabar nebeatrodo. Vaikų auginimas ir modernus gyvenimo būdas, pasižymintis dideliu lankstumu, turi būti suderinami. Mano siūlomos priemonės suteikia visišką laisvę šeimai rinktis gyvenimo būdą, išlaisvina moteris iš dirbtinai primestos vienos rolės, suteikia daugiau lankstaus darbo ar verslo kūrimo galimybių motinoms, nes poreikis realizuoti savo talentus, kurie neapsiriboja motinyste, niekur nedingsta.
3. Nuosavybė ir gyvenamosios vietos plotas. Itin dažnai girdime jaunas šeimas sakant, kad vaikų susilauks tuomet, kai įsigis savo būstą. Nuosavybė yra fundamentalus dalykas, susijęs su stabilumu, saugumu, laisve. Tačiau įsigijus savo būstą, ilgiems dešimtmečiams po kaklu pakabinama paskola. Tai verčia įsigyti mažesnį būstą, nes erdvus neįperkamas, o žinant, kad tie būstai ir taip vis mažėja, nes verslas nori išspausti kuo daugiau pinigų iš vieno daugiabučio ar nuosavų namų kvartalo, atsiduriame situacijoje, kuomet vien gyvenamosios vietos plotas tampa labai rimta kliūtimi susilaukti daugiau vaikų. Kliūtis yra ir paskola, kuri sukuria nesaugumo jausmą, nes vienam iš tėvų dėl objektyvių priežasčių „iškritus“ iš darbo rinkos, gali būti net prarastas būstas. Esant gyvenamosios vietos trūkumui ir nesaugumo jausmui, šeimos dažniausiai renkasi susilaukti tik vieno vaiko, nes nors tuo metu ir išgalėtų užauginti daugiau vaikų, sveria visas ateities rizikas. Mano siūlomos priemonės tai esmingai sprendžia.
Aukščiau pateikti siūlymai ir prielaidos remiasi supratimu, kad Lietuvoje auginti vaikus nėra taip jau labai brangu, jeigu negyveni pagal socialinių tinklų madas. Tikrai pagrindinė problema yra ne ta, kad lietuviai NEIŠGALI auginti dviejų ar trijų vaikų. Esu įsitikinęs, kad dažniausios priežastys yra nesaugumas, baimė dėl ateities, laisvės ir lankstumo praradimas bei nuosavybės ar gyvenamosios vietos trūkumas.
Galiausiai, noriu paminėti, kad yra ir dar gilesnių priežasčių, kodėl susiduriame su tokiu mažu gimstamumu. Tyrimai rodo, kad jauni žmonės apskritai vis mažiau susitikinėja, yra vis vienišesni, sudaroma vis mažiau santuokų. Be to, didžiulė ir vis gilėjanti problema yra nevaisingumas. Tikiuosi, ateityje bus proga parašyti ir apie šias gilumines priežastis bei pateikti tam tikrus pasiūlymus joms spręsti.
Marius Parčiauskas