„Šventasis Tėve, prašau, būkite aiškus! Jūs niekam tuo nepadedate! Niekam!” – sakė ‘s-Hertogenbosch vyskupijos pagalbinis vyskupas Robertas Mutsaertsas.
‘s-Hertogenboscho vyskupijos Nyderlanduose pagalbinis vyskupas Robertas Mutsaertsas paskelbė griežtą pareiškimą prieš „velnišką dviprasmiškumą” naujausiame Pranciškaus dokumente, kuriame pritariama homoseksualių „porų” „palaiminimui”.
Pareiškime, kurį gavo LifeSiteNews ir kuris skelbiamas toliau, Mutsaertsas pirmiausia cituoja paties Vatikano pranešimą Fiducia supplicans ir teigia, kad gruodžio 18 d. dokumento problema yra ne tai, kad jame leidžiama palaiminti nusidėjėlius, kas „visada buvo įmanoma”, bet tai, kad jame yra „painių ištraukų”, kurios, atrodo, leidžia palaiminimus priskirti ne nusidėjėliams, bet galbūt pačiai nuodėmei. Kaip rašė Mutsaertsas:
Pirmasis klausimas, kurį reikėtų užduoti, yra toks: „Ar yra kas nors, kas gali būti padaryta? Ar Dievas norėtų tam suteikti savo palaiminimą? Dievas, kuris nieko labiau nemėgsta, kaip tik tai, kad žmonės atgailautų ir dalytųsi Dievo meile. Ar gali Dievas suteikti savo palaiminimą nusidėjėliui? Kaip minėta, žinoma, taip. Atgailaujantiems nusidėjėliams, kurie ateina atgailauti, iš širdies atleidžiama. Visai kitas klausimas: ar gali Dievas suteikti savo palaiminimą nuodėmei? Žinoma, ne! Mes mylime nusidėjėlį, bet nekenčiame nuodėmės. Visose trijose palaiminimo formose (sakramentiniame, formaliame, neformaliame) galioja lygiai tas pats principas. Ir štai čia Fiducia Supplicans klysta. Krikščionis gėjus gali būti palaimintas individualiai. Tačiau negalima palaiminti homoseksualių santykių, nes Bažnyčia juos apibūdina kaip netvarkingus arba nuodėmingus. Šis netvarkingumas patvirtinamas, bet vis dėlto deklaracijoje sakoma, kad palaiminti tokius santykius galima. Kitaip tariant, palaiminti nuodėmingus santykius yra įmanoma. Dievas, suteikdamas savo palaiminimą nuodėmei, yra parodija!
Mutsaertsas, grįsdamas savo argumentą, nurodo, kad Fiducia supplicans nėra „jokių nuorodų į Bažnyčios tėvus, popiežių dokumentus, teologų raštus, bet beveik vien tik į ankstesnius paties popiežiaus Pranciškaus dokumentus”. Aiškindamas šį aspektą, Mutsaertsas pridūrė:
Fiducia supplicans nori būti pastoraciniu skelbimu, tačiau tai, ką deklaracija supranta kaip palaiminimą, yra visiškai išsklaidyta. Neaišku, kodėl kas nors prašytų kunigo palaiminimo ir kodėl kunigas norėtų jį suteikti. Paprastai tai yra siekis, kad žmogaus gyvenimas labiau atitiktų Dievo valią. Tai kvietimas į šventumą. Tačiau niekur deklaracijoje nėra raginimo atgailauti, nėra jokios nuorodos į tiesą. Joje nėra raginimo LGTBQ poroms gyventi susilaikant pagal Dievo planą, kuriame lytiškumas skirtas vyro ir moters santykiams.
Mutsaertsas tęsia dokumento kritiką teigdamas, kad tai yra „pasikartojantis šio pontifikato refrenas” sėti „sumaištį”, nes Pranciškus nuosekliai pabrėžia, kad nesiruošia „keisti” doktrinos, o kartu „sukuria galimybes priešingai praktikai”.
Baigdamas Mutsaertsas primena tikintiesiems, kad nors „[kiekvienas] palaiminimas skirtas nusidėjėliams”, jis jokiomis aplinkybėmis negali palaiminti „nuodėmingos situacijos”, pridurdamas, kad tai nėra nei „pastoracinis”, nei „gailestingas” veiksmas.
JŠ pagal www.lifesitenews.com