Kitais metais bus daug geopolitinio neapibrėžtumo. Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius prognozuoja, kad 2024 m. galime tikėtis kur kas daugiau konfliktų ir neramumų. Jis pirmiausia atkreipia dėmesį į Vakarų Balkanų regioną ir neramumus Kosove, Bosnijoje ir Hercegovinoje.
Geopolitinį nestabilumą taip pat mini įvairūs analitikai, siedami jį su įtemptu pasauliniu rinkimų kalendoriumi (daugiau kaip 60 rinkimų).
Šiuo metu vyksta kruvini konfliktai, pavyzdžiui, Afrikoje į pietus nuo Sacharos, Pietryčių Azijoje ir Centrinėje Amerikoje. Vis dar nesibaigia karas Sirijoje ir Libijoje. Karas Ukrainoje – kaip buvo nurodyta iš pradžių – tęsis visus 2024 m., nors buvo dedamos pastangos pasiekti Kijevo ir Maskvos susitarimą.
2024 m. laukia rinkimai JAV, Jungtinėje Karalystėje, Pietų Afrikos Respublikoje, Indijoje, Taivane arba Rusijoje. Jie neabejotinai lems geostrateginius pokyčius ir potencialiai gali sukrėsti prastai besiklostančią pasaulio ekonomiką.
Bangladešo gyventojai jau sausio mėnesį rinks savo atstovus ir dėl to tikėtini smurtiniai įvykiai. Panašiai sausio mėn. balsuos ir Taivano, kurio santykiai su Pekinu yra įtempti, gyventojai. Apklausose „rungiasi” prokiniški ir proamerikietiški kandidatai.
Prezidentą rinks kinai, rusai, amerikiečiai, suomiai, slovakai, urugvajiečiai, pietų afrikiečiai, šrilankiečiai, moldavai, gruzinai, rumunai, venesueliečiai, panamiečiai, dominikiečiai, meksikiečiai, ganiečiai arba alžyriečiai ir ruandiečiai.
Europos Parlamento rinkimai vyks birželio mėn. Šiuo metu ES politinė scena yra pertvarkoma. Kraštutinių dešiniųjų grupės, nors ir nesutaria daugeliu klausimų, sudaro įtakingą bloką, kuriam Europos federalistai nori veiksmingai pasipriešinti, mobilizuodami balsuoti kuo daugiau kairiųjų pažiūrų jaunimo. Penkiose ES šalyse prie balsadėžių galės eiti 16-17 metų jaunuoliai. Liberalai ir socialistai siekia, kad visose ES šalyse balsavimo amžius būtų sumažintas iki 16 metų.
JŠ