REMK NORMALI? ŽINIASKLAID?!
Paryžiaus Dievo Motinos katedra yra lotyn? civilizacijos, Vakar? civilizacijos, katalikiškos civilizacijos simbolis. Keistu sutapimu, veikiau Dievo valia, katedros atidarymo ceremonija tapo viduramži? dvasios apraiška. Kas gal?jo to tik?tis nežaboto liberalizmo ir barbaryb?s laikais?
Neabejoju, kad tai buvo Dievo Neabejoju, kad tai buvo Dievo sumanymas. „Blogos“ oro s?lygos privert? apie pusšimt? valstyb?s vadov? ?žengti ? katedros vid? ir taip tapti tiesioginiais liturgini? apeig? dalyviais.
Nežinau, kada paskutin? kart? šiuolaikin?je Europos istorijoje sosto ir altoriaus s?ryšis buvo pristatytas tokiu b?du. Galb?t galima pamin?ti bendr? Pranc?zijos prezidento De Golio ir Vokietijos kanclerio Adenauerio dalyvavim? 1962 m. tuometin?je Reimso katedroje vykusiose senosiose Mišiose.
T?dien Paryžiaus Dievo Motinos katedroje vyko ne Mišios, o liturgin?s pamaldos, ir jose dalyvavo kur kas daugiau valstybi? vadov?. Nepaisant vyskup? primityvi? spalvot? arnot?, pamaldos džiugino puikiu muzikiniu apipavidalinimu. Laimei, nebuvo nei gitar?, kaip dažnai matome m?s? bažny?iose, nei vienišo „girgždan?io“ vargoninink?s balso, tik nuostabus choras ir tinkamos tradicin?s giesm?s.
Taip pat džiugino ? katedr? ?einanti liturgin? procesija. B?tent t? akimirk? gal?jai pasijusti tarsi atsid?r?s, pavyzdžiui, XII amžiuje:
Netik?tai liturgin?s apeigos dominavo visoje ceremonijoje, užimdamos daugiau nei dvi valandas laiko. Nežinau, kaip tai patyr? vadovai, bet tikiuosi, kad prezidentui Donaldui Trumpui, neseniai išgyvenusiam pasik?sinim? ? savo gyvyb?, teigian?iam, kad j? apsaugojo Viešpats Dievas, taip pat Elonui Muskui, kuris kol kas kaip agnostikas priešinasi politiniam korektiškumui, tai gali padaryti stipr? ?sp?d?, lemiant? net atsivertim?, už kur? reikia melstis.
Bendras vadov? dalyvavimas liturgin?se pamaldose daugiau kaip 800 met? senumo katedroje buvo reikšmingas ženklas ir j? priklausomyb?s katalikybe pagr?stai Vakar? kult?rai apraiška.
Atrodo, kad b?tent šis katedros amžius privert? renginio organizatorius suteikti jai toki? tradicin? ši? dien? aplink?. D?l akivaizdži? priežas?i? kitokio, labiau modernistinio pob?džio pamaldos neb?t? der?jusios prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros, nors pirminiuose planuose buvo numatyta atskirti pasaulietin? dal? už katedros sien? ir religin? dal? viduje.
Apskritai turiu pasakyti, kad buvau maloniai nustebintas, kaip pavyko ceremonija, kurioje ?žvelgiu neabejotin? Dievo intervencij?. Tegu toki? ?sikišim? b?na kuo daugiau, kad jie išgelb?t? mus ir m?s? civilizacij? nuo tik?tino išnykimo. Kas kitas, jei ne Dievas!
Aleksandras Stralcou